Užkariavę radijo eterį bei šokių sales bene visuose Lietuvos miestuose, „radistai“ vis dažniau matomi ir televizijos eteryje. Prieš didžiąją premjerą vaikinai kaip visada smagiai pasidalijo keliomis mintimis ne tik apie savo vaidmenį televizijoje, bet ir apie tai, kaip žaidime dalyvaujančios poros atrodo už kadro.
- Kaip jaučiatės prisidėję prie dar vieno televizijos projekto?
Jonas Nainys: Mūsų vaidmuo – kaip ir visur. Turime užvesti, kaip jau esame įpratę tiek radijuje, tiek klubuose, tiek renginiuose. Čia taip pat turime skleisti tą trykštančią energiją, o pagrindinis mūsų darbas – pristatyti užduotis, kurias turės įgyvendinti vyrai, patiems jas išbandyti, o tada jau žiūrėti, ką gi vyrai iš tikrųjų gali.
Rolandas Mackevičius: Žinai, mes abu nuo pat savo veiklos pradžios visko norėjome daugiau. Radijo mums buvo negana – pradėjome kurti filmukus.
Filmukų mums negana – rengėme festivalį, kai ir festivalio pasidarė negana, darome gimtadienius vos ne du kartus per metus...
O televizija yra dar viena nauja stichija, kurią norime išbandyti. Pirmoji mūsų laida buvo labai gera pamoka, o dabar į „Mano vyras gali“ grįžtame su ta pačia energija, be to, jau žinome, kas TV yra smagu.
Turbūt abu manome, kad mūsų telike labai trūksta juoko – dabar čia daug rimties, daug liūdnų istorijų... O juk pasaulyje yra ne viena televizija, kur absoliučiai visos programos yra susijusios tik su juoku ir humoru: humoro šou, įvairūs filmai, situacijų komedijos ir panašiai. Aš tikiuosi, kad bent trečdalis to atsiras ir Lietuvoje. Dabar tai bandome pradėti patys dalyvaudami laidose – norime įnešti dalį savo teigiamos energijos ir sukelti šypseną.
Tai mūsų pagrindinė užduotis – kad žmogus žiūrėdamas mus šypsotųsi. Net nesvarbu, ką jis apie mus mano: ar kad mes debilai, ar gal visai šauniai juokaujame. Svarbu, kad žmogus tiesiog juoktųsi.
- Kokių užduočių naujame sezone bus daugiau – reikės daugiau pamąstyti ar paprakaituoti?
Jonas: Jų yra pačių įvairiausių, nuo reikalaujančių pasukti smegenis iki fizinių pratimų. Daugiausia galbūt yra fizinių iššūkių – atrodo, kad moterys būtent tada labiausiai džiaugiasi, kai vyras pluša ir dirba dėl sofos už pusantro tūkstančio eurų (juokiasi). O mes tiesiog žaismingai padedame – kai reikia, situaciją pabloginame, kai reikia – palengviname...
- Ar lietuviai moka pasijuokti iš savęs? Nekyla šeiminių konfliktų grėsmės?
Jonas: Manau, tie, kurie ateina į šį žaidimą, jau yra nusiteikę pasijuokti ir iš savęs...
Rolandas: Vis daugiau žmonių supranta, kad saviironija yra geriausias vaistas ir gynyba nuo bet kokių puolimų, todėl visi tikrai šmaikščiai reaguoja. Net ir ant mūsų niekas nebepyksta, visi supranta, kad net jei mudu rūgščiai pajuokaujame, tai nereiškia, kad taip manome iš tikrųjų. Visi dalyviai žaidime žino savo vertę ir smagiai priima tiek kritiką, tiek humoro jausmą.
- Kas jums pasirodė azartiškesni – žmonos ar jų vyrai?
Rolandas: Dabar man atrodo, kad dauguma atėjusių vyrų sakė, kad tai daro dėl merginos (juokiasi)... Vyrukai čia visgi ateina nei pasipuošę, nei ką, tokie labiau... vergai, kurie vykdo savo moterims užduotis (juokiasi). O damos!.. Jos ten ir su vakarinėmis suknelėmis, ir su specialiais auskarais, žiedais – jos ten yra puikios ponios. Tarp jų jaučiama įtampa – bet jos to neparodo, žiūri tik į Algį ir tarpusavyje net nesišneka! Kaip prie gero pokerio stalo. Ten jos yra visiškos priešės. Be to, ir kova juk dėl 1500 eurų!
- Kaip manote, krupjė poziciją užėmęs A.Ramanauskas nebaugina moterų?
Jonas: Algis žaidimui suteikia kitokią spalvą. Jis su tomis damomis elgiasi kaip tikras krupjė, nors ir sakė, kad prieš tai niekada nėra žaidęs pokerio. Jis dirba profesionaliai – jo balsas, dikcija ir aštroki juokeliai ten labai tinka. Jeigu jis truputį paprovokuoja moterį, ji atšauna, kyla šiokių tokių bangų, todėl man atrodo, kad jis ten labai tinka. O tada jau mes šauname su kuria nors užduotimi, parodome, kaip tai daroma, ir žiūrime, kaip juokingai tai daro vyras (juokiasi).
- Kokius namų darbus galėtų pasidaryti dalyvauti besiruošiančios?
Rolandas: Čia jau turbūt be šansų... Visgi – žaidimą stebi gyva publika, manau, kad jie galėtų būti labai didelis pagelbėjimas visoms poroms. Žaidžiant vyras su žmona komunikuoti negali, nes ji sėdi į jį nugara, tačiau vyras vis tiek savo mimika, gestais, emocijomis parodo, ką jis iš tikrųjų gali. Ir aš manau, kad moteris visada turėtų pažiūrėti į liaudį, gal ten pamatys užuominų į tai, kaip reaguoja jos vyras.
Jonas: Bet žinai, iš tiesų beveik kiekvieną iš tų užduočių darai pirmą kartą gyvenime – taip kad dažniausiai net nežinosi, ar išvis gali ją padaryti, ar ne. Realiai mes vieni pirmųjų su Rolu ir parodom, ką iš tikrųjų vyras gali, nes mes pirmieji tas užduotis ir išbandome. O po tokio pabandymo ir pats jauti dar didesnį azartą – tipo, na, manau tau pavyks geriau? Tarkim, reikėjo sėdint ant kamuolio šokinėti ir mėtyti mažus kamuoliukus. Taip pavargau, kad po to kažką pristatinėjau visiškai padusęs! Kai visa tai išbandai pirmas, supranti, koks tai rimtas žaidimas.
Rolandas: Net mes ten randame tokių užduočių, į kurias pasižiūrėjus pagalvojame: blemba, taigi čia iš tikrųjų neįmanoma! Kai kurios užduotys, aišku, būna lengvos, tačiau kai kurios – wow, kokios sunkios.
Jonas: Azarto ten pilna, iki pat paskutinės minutės!
Rolandas: Iki pažastų jo ten!
Jonas: Ypač finale, kai jau reikia stengtis iš paskutiniųjų... Tada moterys ir meldžiasi, ir vaikšto aplinkui, o vyrai visoms mojuoja – tiktai netrukdyk, tik leisk susikaupti (juokiasi)... Gal reikėtų prieš tai apsitarti, kaip ten elgtis, kad vienas kitam veltui į ausį neburbuliuotų?
- O kaip tokiame žaidime sektųsi jums su žmonomis?
Rolandas: Mano žmona, kai grįžau namo, paklausė, kaip sekėsi filmavimai. Aš jai sakau, gerai, va, laimėjo chebra 1500 eurų… O iš jos tada sulaukiau tokio atsakymo: „Nesupratau? Kodėl mes ten dar nedalyvaujame?“ Manau, ji tame žaidime būtų tikrai ryžtingai nusiteikusi... Kas ten žino, gal kada nors ir teks.
Jonas: Foteliams vietos visada užteks (juokiasi)... Šiaip žaidimas azartiškas, man labai patinka. O mano Sima šiaip irgi azartiška, labai...
Rolandas: Mano žmona tik tiek, kad ištisas paras sėdi kazino, bet šiaip tai... nemanau, turbūt ne (juokiasi)?
