Prieš metus iš profesionalaus sporto pasitraukęs R.Vyšniauskas su žmona Inese (32 m.) augina dvi atžalas: sūnų Ąžuolą (4 m.) ir dukrą Ramunę (9 mėn.).
Vyras miega atskirame kambaryje, kad galėtų pailsėti ir nuo ryto kibti į darbus. Informacinių technologijų versle dirbantis buvęs sportininkas šiuo metu dalyvauja LRT televizijos laidoje „Delfinai ir žvaigždės“.
Be to, R.Vyšniauskas niekada nėra sulaukęs žmonos priekaištų dėl to, kad retai į lovą atneša kavos. Mat sutuoktinė, kaip ir jis, nemėgsta pusryčiauti lovoje.
– Ar gerai miegate?
– Labai gerai. Man miegas visuomet buvo svarbus. Profesionaliai sportavau 22 metus ir buvau įpratęs du kartus per dieną pamiegoti.
Kai baigiau sportininko karjerą, daugiau nei pusę metų kankinausi – kai ateidavo pietų metas, aš vos gyvas knapsėdavau.
Teko priprasti, nes dabar galimybės pamiegoti dieną neturiu. Vis dėlto pietų miegui iki šiol jaučiu didelę nostalgiją.
– Kas lengviau: atsikelti ar užmigti?
– Ir užmigti, ir atsikelti man labai lengva. Dabar esu įpratęs keltis 8 valandą, bet jeigu mano dienotvarkė pasikeičia ir turiu keltis šeštą valandą, tai jau antrą rytą šoku iš lovos be žadintuvo.
– Mėgstate lovoje žiūrėti televizorių?
– Mėgstu vakarais ir televizorių įsijungti, ir knygą paskaityti, bet pastaruoju metu per darbus to dažnai daryti negaliu.
Anksčiau, kai sportavau, per savaitę perskaitydavau storą knygą ir pažiūrėdavau 15-a serialo dalių, gal net ir daugiau. Dabar per pusę metų niekaip negaliu baigti vienos knygos. O per kelias dienas vos vieną filmą pasižiūriu.
– Kas jus prieš miegą geriausiai atpalaiduoja?
– Vos atsigulu, iškart išsijungiu. Ir nėra skirtumo, ar einu miegoti anksčiau, ar vėliau. Anksčiau, kai reikėdavo pailsėti prieš pat varžybas, taip širdis daužydavosi, kad niekaip nepavykdavo užsnūsti.
Dabar panašiai būna, kai po rytinės treniruotės su delfinais atsigulu ir vos snūduriuoju galvodamas, kad dar krūvos reikalų laukia visą dieną. O vakare net energiniai gėrimai neveikia, vis tiek puikiai užmiegu.
– Su kuo lova dalijatės mieliausiai?
– Mieliausiai dalijuosi su šeimyna. Taip sutapo, kad gimus pirmam vaikui kurį laiką nesportavau, nes buvo atlikta kojos operacija. Tad miegodavome visi kartu. Netgi keldavausi naktį žmonai padėti.
Kai grįžau į sportą, ėmiau miegoti atskirai nuo šeimos, kad galėčiau pailsėti. Nuo to priklauso treniruočių kokybė.
Taip ir įpratome. Pernai gimė dukra. Jie miega visi trys, o aš vienas.
– Kai atsibundate, ką maloniausia matyti?
– Labiausiai patinka, kai ryte atbėga manęs žadinti sūnus, paskui ateina žmona su dukra.
– Ar patinka pusryčiauti lovoje?
– Ne, nemėgstu. Man lova su maistu nesiderina. Tik kartais, jei vakare žiūriu televizorių ir kyla noras valgyti, kokios dešros atsinešu į lovą. Kai kas mėgsta kavą lovoje rytais gerti, bet man nepatinka.
– Tai gal bent žmoną palepinate atnešdamas kavos į lovą?
– Anksčiau dar kartais mėgindavau pradžiuginti, bet ji irgi to nemėgsta. Mums norisi atsikelti, nusiprausti, susitvarkyti ir visiems kartu sėstis prie stalo.
– Šalia ko arba kurioje vietoje niekada nenorėtumėte atsibusti?
– Nemėgstu miegoti svetimose vietose. Jei į Vilnių tenka važiuoti tvarkyti reikalų, tai kad ir 3 valandą nakties stengiuosi grįžti namo.
– Neįprasčiausia vieta, kurioje esate užmigęs?
– Esu užmigęs vaikiškame baseine, į kurį atsigulus buvo apsemti tik pilvas ir šlaunys, o kojos ir galva su krūtine – iškištos iš vandens.
Taip pramiegojau gal 4 valandas ir nubudau nusvilęs saulėje. Kartą užsnūdau Vilniuje prie Baltojo tilto ant šlaito.
