Žmogaus klonavimas – žmonijos išsigelbėjimas ar pražūtis?

Kodėl beprotiškų idėjų autoriams kyla noras klonuoti mylimus žmones ir sutverti tokią gyvybę, kuri turės ne du, o trys ar net keturis tėvus.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Mar 12, 2015, 12:39 PM, atnaujinta Jan 10, 2018, 8:33 PM

„Genai mūsų nevaldo. Mes valdome genus. Šitą paslaptį, kurį vadinasi epigenetika, jau ne vienerius metus bando įminti mokslas,“ – analizuodamas XX amžiaus didžiausią mokslo eksperimentą – klonavimą, „Lietuvos ryto" televizijos laidoje „Pasaulis X“ sakė Kauno tautinės kultūros centro lektorius Aleksandras Žarskus.

„Yra labai svarbu šviesti žmones ir padėti jiems suprasti, kad apvaisinta ląstelė tai yra žmogus ir kad su ja negalima elgtis bet kaip, nes ne mums spręsti, kuris dabar žmogus turėtų gyventi, o kurį galima nuleisti į unitazą,“ – prieš amoralius eksperimentus su embrionų kamieninėmis ląstelėmis ir dirbtinio apvaisinimo pasekmes žmogiškumui laidoje kalbės kūno teologijos lektorė Monika Palilionė.

„Eksperimentuoti, kad galėtume pagydyti žmogų, kuris yra labai žymus ir labai savo darbais prisidėtų prie pasaulio tobulėjimo? Tačiau jeigu pažiūrėtume į istorijas kai kurių žinomų žmonių, būtume kitokios nuomonės.

Pavyzdžiui, vieno garsiausio pasaulio tenorų Andrea Bocelli arba Kanados dainininkės Celin Dion likimus. Šitų garsenybių motinos norėjo pasidaryti abortus ir jeigu paskutiniu metu jos būtų pasiryžusios nutraukti nėštumus, šių dviejų pasaulio žvaigždžių balsai šiandien nežavėtų milijonų klausytojų. Paprastas klausimas: tai kaip dabar žinoti ar iš tų ląstelių, iš tų embrionų, kurie buvo išmesti į šiukšlių dėžę, nebūtų gimę tokios pačios žvaigždės?

Štai todėl ne mums spręsti, kas turi gyventi, o kas turi mirti“ – sako kūno teologijos lektorė M. Palilionė.

Mokslas be etikos yra pavojingas. Jokia mokslinė naujovė negali būti didesnė vertybė už žmogaus gyvybę, todėl bandymai ardyti dieviškąjį prigimties pradą, pasaulį veda visišką moralinį susinaikinimą. „Pavyzdžiui,bandymai klonuoti hibridinį žmogaus ir gyvūno embrioną, gali turėti labai liūdnų pasekmių. Net nežinau koks tai būtų padaras? Ar nebūtų jis pavojingas visuomenei?“ – sakė kitas laidos pašnekovas „XX amžius“ laikraščio leidėjas ir apžvalgininkas Mindaugas Buika, kuris vienas pirmųjų drąsiai pradėjo kalbėti apie panašių mokslinių eksperimentų netobulus įstatymus.

„Kol kas visi tie genetiniai eksperimentai tėra mokslinės fantazijos vaisius, neva, reikia sukurti tokius žmones, kad jie nenorėtų miego, labai gerai tarnautų kariuomenėje ir pan. Tačiau niekas negali žinoti, ar tie piktnaudžiavimai vėliau netaps žmonijai grėsme ir ar klonavimo procesai nebus bandomi realizuoti praktikoje?“ – retoriškai klausia Mindaugas Buika.

Visi atsakymai į klausimus susijusius su žmogaus klonavimo eksperimentais jau šį penktadienį 20.50 val. laidoje „Pasaulis X“ per „Lietuvos ryto" televiziją.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.