Televizijos laidų ir renginių vedėja D.Meiželytė lova dalijasi su kompiuteriu ir kate Žiurke. Būtent dėl jos plaukų šeimininkė yra priversta dažnai keisti patalynę.
Užtat žinomos moters lovoje niekada nebūna maisto trupinių. Mat ji apskritai nepusryčiauja.
– Ar gerai miegate?
– Priklauso nuo to, kokia buvo diena. Jei pasportuoju, turiu ne per daug susitikimų, tai miegu puikiai.
Tačiau po savaitgalio darbų, kai tenka grįžti antrą ar trečią valandą nakties, užmiegu sunkiai.
Apskritai trūksta miego. O jeigu ir atsigulu aštuntą valandą, po vidurnakčio prabundu – kūnas nenori ilsėtis iš įpročio. Mums, pramogų pasaulio atstovams, laikytis paros režimo yra sunku.
– Ar mėgstate vakarais lovoje žiūrėti televizorių?
– Medikai pataria prie lovos nestatyti televizoriaus, nes tamsoje turi skirtis miego hormonas melaninas. Tik vargu ar daug yra šeimų, kurios miegamajame neturėtų televizoriaus ar kompiuterio.
Aš taip pat prieš miegą vartau interneto portalus, per televizorių žiūriu žinias ar filmus. Niekada neužmiegu prie įjungto televizoriaus – jį nustatau taip, kad po kokios valandos pats išsijungtų.
– Ar miegamasis jūsų namuose skirtas tik miegui?
– Mano bute miegamasis nuo gyvenamosios ir valgomosios erdvių atskirtas tik stumdoma pertvara – ją retai stumdau.
Dukra turi savo kambarį. Toje bendroje erdvėje aš praleidžiu daug laiko.
Susikeliu kojas ant lovos ir rašau renginių scenarijus, laiškus. Lova yra tarsi mano darbo stalas.
– O jūsų lova primena sujauktą darbo stalą ar būna tvarkingai paklota?
– Labai nemėgstu kloti lovos, nesuprantu šio proceso esmės. Juk patalus reikia vėdinti. Tad tai ir darau.
– Su kuo lova dalijatės mieliausiai?
– Mano sugulovė yra katė Žiurkė. Žinau, kad negerai su gyvūnais pataluose, bet negaliu atsispirti. Kad ir kiek Žiurkę šukuočiau, vis tiek šeriasi, todėl lova pilna jos plaukų.
Keisti patalynę – mano duona kasdienė. Pirmiausia surenku plaukus, paskui skalbiu, kratau, vėdinu. Atrodo, kad paprasčiau būtų nešti patalynę į skalbyklą.
– Kai atsibundate, ką maloniausia matyti?
– Savo tėvelių portretus. Atsibudusi kasdien į juos pažiūriu, tada pasuku galvą į kairę – ten darbo kalendorius. Tuomet pabudinu šalia gulintį kompiuterį.
Nesuprantu tų, kurie rytais atideda žadintuvo signalą, juk tai vargina. Aš iškart keliuosi, išsiverdu kavos ir kokį pusvalandį ja ramiai mėgaujuosi. Tokia dienos pradžia man labai patinka.
– O ar mėgstate pusryčiauti lovoje?
– Aš visai nepusryčiauju – nei lovoje, nei kitur. Man ryte užtenka kavos, o pusryčius valgau apie vidurdienį. Dabar jau ir medikai teigia, kad tai nėra blogai. Svarbiausia – neryti prieš miegą.
– Šalia ko arba kurioje vietoje niekada nenorėtumėte atsibusti?
– Kokioje nors skylėje. Šiaip nemėgstu miegoti svetimoje vietoje. Kai tenka nakvoti viešbučiuose, prabudus iškyla klausimas, kur esu.
– Neįprasčiausia vieta, kurioje esate užmigusi?
– Kartą per automobilių lenktynes po trijų dienų važiavimo visi dalyviai miegojome didžiulėje palėpėje, kas kur nugriuvę. Buvo neįprasta – priminė masinę kapavietę.
Kai kartą laidą filmavome Turkijoje, esu miegojusi lauko terasoje.
Jei gyvenčiau šiltuosiuose kraštuose, būtinai įsikurčiau tokią vietą kur nors aukštai, kad niekas negalėtų įlipti per balkoną.
– Gal turite kokį ypatingą ritualą prieš miegą, kurį žūtbūt atliekate, net jei esate pavargusi?
– Mano ritualas – nusivalyti makiažą. Prie lovos pridėta daugybė veido valymo priemonių.
Kai grįžtu nusikalusi, pasiruošiu miegui, o tada ramiai atsisėdusi lovoje imu valytis makiažą. Tai ilgas procesas. Tuomet įsijungiu televizorių, kompiuterį. Kartais užtrunku, kol priklijuotas blakstienas išsipešioju.
