Kaunietės atlikėjos gyvenimas šiuo metu virte verda. Daugiau nei prieš pusantrų metų už kanadiečio Marco Canuelio ištekėjusi moteris kursto šeimos židinį: augina sūnų Naglį (16 m.) ir balandžio 19-ąją pirmą gimtadienį švenčiančią dukterį Sofią, be to, rūpinasi pakaunėje prieš kelerius metus pastatytų namų jaukumu.
Namų šeimininke tapti Gintarė neketina. Pastaruoju metu ji vis dažniau sulaukia kvietimų į renginius ir pasiūlymų žengti į sceną.
Be to, dalyvauja BTV laidoje „Dainuok mano dainą“, su šeima lankosi naujausių drabužių kolekcijų pristatymuose.
Per nėštumą ir žindydama kūdikį daugiau nei 20 kilogramų priaugusi dainininkė neslėpė, kad atėjo laikas pasirūpinti figūra. Todėl ji stojo į nuožmią kovą su antsvoriu.
– Per trumpą laiką akivaizdžiai sulysote. Kaip jums tai pavyko?
– Dabar, kai Sofią žindau tik naktimis, ėmiausi lieknėjimo programos. Jau kurį laiką griežtai žiūriu, ką dedu į lėkštę, nevalgau vakarais ir naktimis, sportuoju, lepinuosi liekninamaisiais masažais.
Pavyko atsikratyti beveik dešimties kilogramų, bet sustoti neketinu.
Pirmiausia tai svarbu dėl sveikatos ir savijautos. Gerbėjai scenoje taip pat nori matyti dailią atlikėją. Nors vyras nėra priekaištavęs dėl pasikeitusių kūno formų, esu tikra, kad jis norėtų susigrąžinti tą liekną moterį, kurią įsimylėjo.
– Užmigti tuščiu skrandžiu turbūt nelengva?
– Iš pradžių buvo labai sunku, bet jau baigiu persiauklėti. Juk anksčiau prieš miegą žiūrėdama filmą lepindavausi ledais, šokoladu, saldžiais vaisiais. Užmigti būdavo lengviau.
– Ar gerai miegate?
– Kaip ir daugelis kūdikį auginančių motinų, tuo pasigirti negaliu. Kad ir koks ramus būtų vaikas, naktį tenka keltis kelis kartus. Sofią reikia pamaitinti, pakeisti sauskelnes, migdyti.
Dėl to nesiskundžiu, nes šį laikotarpį vadinu vienu nuostabiausių gyvenime. Juk žindančią motiną su vaiku sieja begalinis artumas. Liūdna, kad tai trunka taip trumpai.
– Trūksta miego?
– Žinoma. Miegu tiek, kiek leidžia dukra. Taip buvo ir auginant sūnų Naglį. Prisimenu, kai jį pirmą dieną nuvedžiau į darželį, grįžusi iš karto griuvau į lovą. Miegojau iki pat pavakarės, kai sūnų reikėjo parsivesti namo.
Tai truko, kol organizmas atsiėmė už miego stygių. Galbūt taip bus ir tuomet, kai Sofia pradės lankyti darželį.
– Su kuo lova dalijatės mieliausiai?
– Pastaruoju metu su dukterimi. Vyras, kad pailsėtų, miega kitame kambaryje.
Iš pradžių vos Sofiai pravirkus jis noriai keldavosi naktimis, tačiau mažai miegojus kitą dieną sunku būti darbingam.
Žinau, kad Marcas laukia, kada grįš į santuokinį guolį, jam šiuo metu trūksta mano dėmesio. Laimė, dėl to pykčių nekyla.
Visą gyvenimą jam būsiu dėkinga už meilę ir supratingumą. Tikiuosi, netrukus vėl viskas stos į savo vietas.
– Ką maloniausia matyti atsibudus?
– Sofios šypseną. Vos pramerkusi akis dukrytė šypsosi taip plačiai, kad atrodo, jog visas pasaulis nušvinta. O kai dar apsikabina ir pradeda myluoti, iš viso jaučiuosi neapsakomai.
– Gal turite kokį ypatingą ritualą prieš miegą?
– Mums su vyru svarbiausias vakaro ritualas – išmaudyti ir užmigdyti Sofią. Neįsivaizduoju, kaip galima užmigti nenusivalius makiažo ir nenusiprausus po dušu. Po maudynių mėgstu, kad oda būtų švari, todėl nenaudoju jokio kūno kremo ar aliejaus.
Kadangi vaikas miegoti eina ne vėliau kaip 21 valandą, iki vidurnakčio man – saldusis laikas.
Tuomet dažniausiai viena ar su vyru žiūriu filmus, tik mūsų skonis dažnai nesutampa. Jis mėgsta siaubo, fantastikos ar psichologinius, o aš prieš miegą įtempto siužeto filmų žiūrėti nenoriu, todėl renkuosi ką nors lengvesnio ir gražesnio.
– Ką darote, jei sunku užmigti?
– Avelių neskaičiuoju. Turiu kitų būdų, padedančių užmigti, – nusikeliu į gražius vaizdinius, iliuzijų pasaulį ar jaukius prisiminimus.
Kartais įsivaizduoju, kad labai šaltą dieną brendu per pusnynus, esu sušalusi, pavargusi, bet galiausiai atsiduriu šiltoje lovoje su švaria kvepiančia patalyne.
Tuomet susisuku į antklodę lyg vikšras į kokoną ir užmiegu.
– Kokioje neįprasčiausioje vietoje esate užmigusi?
– 27-ojo gimtadienio proga romantiškai iškylavau Lietuvos pajūryje. Buvo šilta, todėl klausydamasi bangų mūšos užmigau tiesiog ant smėlio. Ryte mane pažadino ir kaip reikiant išgąsdino ant galvos nutūpęs kiras.
– Kur nenorėtumėte atsibusti?
– Palapinėje. Prieš kelerius metus teko turistauti gamtoje. Lauke pylė lietus, o aš miegojau palapinėje. Vėjas ją nuvertė, todėl atsibudau baloje. Buvo labai šalta.
Tai buvo pirmas ir paskutinis kartas, kai teko taip siaubingai miegoti. Tikiuosi, tai nepasikartos.
– Ar patinka pusryčiauti lovoje?
– Iki gimstant dukrai kitur pusryčius sunkiai įsivaizdavau. Vyras net specialų stalelį padovanojo, kad lovoje galėčiau pusryčiauti ir gurkšnoti jo paruoštą kvapnią kavą.
Dabar pusryčiauti tenka valgomajame. Vis dėlto neabejoju, kad grįš laikai, kai vėl mėgausiuosi pusryčiais lovoje.
– Jums sunkiau atsikelti ar užmigti?
– Užmigti lengviau. Keltis sunku, o ypač anksti ryte. Tačiau dabar turiu mažą vaiką, tad ilgą vartymąsi lovoje privalau pamiršti.
Esu pelėda ir vyturiu tapti neketinu. Nebent tai nutiks senatvėje, kai suims reumatas ar kitos ligos.
– Mėgstate lovoje žiūrėti televizorių?
– Kadaise miegamajame turėjau televizorių ir jį mielai žiūrėdavau. Šiuo metu jo miegamajame nėra. Lovoje patogu naudotis kompiuteriu.
