Kodėl jiems patogiausia būtent tokia poza? Tai zoologams ilgai buvo paslaptis.
Anksčiau manyta, jog šie paukščiai ant vienos kojos stovi todėl, kad galėtų greičiau pakilti prisiartinus plėšrūnui.
Po išsamių tyrimų buvo padaryta išvada, kad vėsiame vandenyje stovintiems flamingams taip šilčiau – vėsta tiktai viena koja.
Šie paukščiai skraido tarp sausumos ir vandens, tačiau niekada į jį nepasineria.
Flamingai maitinasi upėse, ežeruose ir jūrose, prie kurių gyvena. Tačiau iš tiesų vandens jie nelabai mėgsta. Žuvaudami flamingai sušlapina tiktai galvą ir pėdas.
Ėdesio ieškantis flamingas atrodo tarsi šokantis – jis tapšnoja vandenį.
Tokiu būdu šie maždaug metro aukščio paukščiai išjudina ant dugno esančius vėžiagyvius, dumblius ir moliuskus, kuriais minta. Apie vandens telkinių gyventojus pasakojama dokumentiniame filme „Genijai iš prigimties“.
Gali plūduriuoti vandens paviršiuje
Filmo žiūrovai taip pat sužinos, kaip ant vandens paviršiaus laikosi kūdriniai čiuožikai ir rupūžės (nuotr.).
Pastarosios daugiau laiko praleidžia sausumoje nei vandens telkiniuose, kur laikinai apsigyvena veisimosi metu.
Tačiau jos gali plūduriuoti, nes turi tarp kojų esančią oro pūslę.
„Lietuvos ryto“ TV, penktadienis 14.05 val.
