Prieš trejus metus Šendženo mieste Pietų Kinijoje J.Levčenkovas atidarė grožio saloną ir įkūrė mokymų akademiją. Šiuo metu jis veda seminarus ir diktuoja kirpimo bei plaukų dažymo madas, ra6o „Lietuvos ryto“ žurnalas „TV antena“.
Išgarsėti Kinijoje Jurijui pavyko vos per keturis mėnesius. Plaukų priežiūros meistras pelnė vietos kirpėjų pasitikėjimą, pateko į laikraščius bei televiziją, buvo išrinktas į stilingiausių Azijos stilistų dešimtuką ir tapo pirmuoju užsieniečiu, pakviestu teisėjauti gražiausios kinės rinkimuose.
Už visa tai J.Levčenkovas dėkingas savo žmonai, taip pat stilistei Xiao Yan Lin. Be jos sulaukti dėmesio pačioje didžiausioje pagal gyventojų skaičių pasaulio šalyje nebūtų pavykę.
„Kinijoje mes nuveikėme tikrai daug. Tam, kad visi sužinotų Jurijaus vardą, per vieną savaitę surengėme šešis pasirodymus, televizijos ir radijo laidose pasakojome apie plaukų kirpimo madas bei tendencijas.
Dirbome dieną naktį, miegodavome vos po tris valandas. Galiausiai pasiekėme savo – kai tik kalbama apie grožį ir stilių, iškart žmonės taria Jurijaus vardą“, – džiaugėsi Xiao Yan Lin, vyro ir draugų vadinama tiesiog Sindi.
Jurijus ir Sindi susipažino prieš penkiolika metų per grožio renginį viename Vilniaus barų.
Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas. – Red.) tuomet studijavusią kinę draugė prišnekino eiti pasilinksminti, mat renginyje vaišino nemokamais gėrimais.
Išvydusi moterų apsuptą išvaizdų lietuvį Sindi nesitikėjo, kad sulauks jo dėmesio.
„Ilgi plaukai, liesas, su barzda – atrodė puikiai, bet į tokius vyrus nežiūrėdavau rimtai. Jie man primindavo vienos nakties nuotykių ieškotojus.
Netrukus ir Jurijus mus pastebėjo. Priėjo, davė savo vizitinę kortelę ir paklausė, ar nesutiktume tapti jo modeliais“, – apie pažintį LRT televizijos laidoje „Gyvenimas“ pasakojo kinė.
Draugystės pradžia nebuvo lengva. Išsigandusi savo jausmų, Sindi pabėgo nuo išskirtinį dėmesį rodančio Jurijaus.
Mergina puikiai žinojo, kad tėvai prieštaraus jos santykiams su užsieniečiu. Iki tol nė viena jos giminės moteris nebuvo susituokusi su svetimtaučiu.
„Nuo mažens buvau savarankiška, gerai mokiausi. Kai susiruošiau studijuoti Lietuvoje, tėvas neprašė, kad būčiau atsargi, gerai mokyčiausi ar saugočiau sveikatą. Žinojo, kad sugebėsiu pasirūpinti savimi.
Jis prašė tik vieno – nesusitikinėti su užsieniečiais. Mūsų giminėje visi yra kinai, jų požiūris į santuoką konservatyvus.
To vienintelio prašymo ir neišpildžiau“, – šyptelėjo jausmams galiausiai pasidavusi moteris.
Sužinoję apie Sindi meilę Jurijui, artimieji neslėpė nepasitenkinimo. Maždaug metus tėvai nepritarė dukters ir lietuvio santykiams.
J.Levčenkovui teko smarkiai pasistengti, kad įrodytų, jog jo ketinimai rimti, ir pelnytų mylimosios tėvų pasitikėjimą.
„Kai pirmą kartą nuvykau pas būsimus uošvius, atrodė, tarsi visas kilimas nuklotas peiliais, lyg jie svarstytų, iškart nudobti mane ar palūkėti.
Pamaitino, pagirdė ir nuėjome miegoti. Visą naktį negalėjau užmigti bijodamas, ar netikėtai negausiu galo“, – pasakojo Jurijus, dabar su uošviais sutariantis puikiai. Pora susituokusi jau vienuolika metų.
Prireikė bemaž pusantrų metų, kad jie apsiprastų su kultūriniais skirtumais. Stilistas sakė, kad jų buvo tiek, kiek tarp krikščionybės ir budizmo.
„Krikščionybė vos gimusį kūdikį jau laiko nuodėmingu. O budistams naujagimis – tarsi Dievas, gėrio įsikūnijimas“, – aiškino jis.
Xiao Yan Lin nebuvo lengva pritapti Lietuvoje. Mūsų tradicijos jai atrodė visiškai svetimos, o mentalitetas – neperprantamas.
Sunku buvo išsiversti ir be Azijos virtuvei įprastų produktų – juos moteris iki šiol siunčiasi iš gimtinės, nors pamažu randa ir Lietuvos parduotuvėse.
„Jurijus mane labai myli. Nors tarp mūsų daug kultūrinių skirtumų, jis kantriai stengiasi viską paaiškinti.
Pavyzdžiui, Kinijoje įprasta sveikintis tik paduodant ranką. Moterį pabučiuoti gali tik mylimasis arba vyras. Man buvo sunku priprasti sveikintis, kaip įprasta lietuviams – pakštelint į abu skruostus.
Ėmė kankinti mintys, kodėl esu tokia uždara, kai kiti tokie atviri ir draugiški. Jurijus nuramino, kad reikia tik laiko apsiprasti“, – kalbėjo Sindi.
Kelerius metus sutuoktiniai gyveno Kinijoje. Jurijus ten puikiai jautėsi, išmoko kalbą. Prieš gimstant kūdikiui pora vis dėlto nusprendė grįžti į Lietuvą. Medicinos paslaugos Kinijoje labai brangios. O Lietuvoje sukurtos puikios sąlygos susilaukti atžalos ir ja rūpintis. Tad pusės metų sūnų jie sūpuoja Vilniuje.
Gyvenimą su lietuviu susiejusi kinė džiaugėsi, kad išrinktasis rūpinasi šeima, daug dėmesio skiria kūdikiui.
„Yra vyrų, manančių, kad vaikai – tik žmonos reikalas. Iki šiol Kinijoje įprasta, kad vyras uždirba pinigus, o moteris rūpinasi namais ir šeima.
Aš laiminga, kad Jurijus mano kitaip“, – džiaugėsi Sindi, padedanti vyrui plėtoti verslą ir tuo pat metu besidžiaugianti motinyste.
O Jurijus mylimai moteriai dėkingas už paskatinimą siekti karjeros ir palaikymą. Kartu jiems kyla netikėčiausių sumanymų.
Pripažintam plaukų stilistui priklauso ne vienas rekordas. Jis yra daręs šukuosenas po vandeniu, ant važiuojančio automobilio ir motociklo.
J.Levčenkovo klientų sąraše – ne viena Lietuvos ir užsienio garsenybė.
Lietuvio seminarai Kinijoje dabar geidžiami labiau nei vietos meistrų.
Nors nesutarimų nepavyksta išvengti, sutuoktiniai stengiasi ieškoti sprendimų, padedančių išsaugoti santuoką.
Jie sakė nesuprantantys žmonių, kurie dėl menkiausių smulkmenų ima ieškoti kito partnerio.
„Kinijoje sakoma, kad kiekvienas esame tarsi puodelis. Norintys kartu būti du žmonės turi pusę savo puodelio atiduoti kitam ir priimti jo pusę. Jei laikysiesi įsikibęs savo puodelio, neišsaugosi santykių“, – savo tautos išmintimi dalijosi moteris.
„Azijoje visiems gyvenimo atvejams yra gražių paaiškinimų ir palyginimų“, – mylimajai antrino J.Levčenkovas.
Karjeros aukštumas Lietuvoje ir svetur pasiekęs plaukų stilistas dabar su šypsena prisimena, kaip prieš 23 metus iš gimtųjų Druskininkų atvyko į svetimą Vilnių ir vos sudūrė galą su galu.
Norėdamas savarankiškai gyventi jis griebdavosi įvairiausių darbų. Pavyzdžiui, buvo įsidarbinęs duonos išvežiotoju.
Drąsa ir užsispyrimas jam padėjo susikurti tokį gyvenimą, apie kokį svajojo.
„Tėvas išmokė visuomet rinktis sunkesnį kelią, nes lengvesniu eina visi. Šia mintimi ir vadovaujuosi“, – pabrėžė įvaizdžio meistras.
Plaukų stilistas dažnai sulaukia klientų padėkų. Jie tvirtina, kad naujas įvaizdis suteikė daugiau pasitikėjimo savo jėgomis, padėjo rasti meilę ar išsaugoti suklibėjusius santykius.
Parengė Milda Zavarskytė
