Vieni aikščiojo iš susižavėjimo, kiti peikė nuotaką, kad iškilmingą akimirką suglumino ir jaunąjį, ir ceremonijos svečius.
Taip portalo lrytas.lt lankytojai vertino Kurtuvėnų (Šiaulių r.) bažnyčioje užfiksuotus vaizdus.
Toma prisipažino, jog nusprendusi taip originaliai pasveikinti savo išrinktąjį labiausiai baiminosi, kad kojos nepakištų jaudulys.
Ji apie savo sumanymą tarėsi su keliais kunigais ir prasitarė tik vienai draugei.
Surasti ir pakalbinti šią santuokos saitais susisaisčiusią šiauliečių porą nebuvo sunku – Toma ir Tadas grandiozinių medaus mėnesio kelionių neplanavo. Kelias dienas pajūryje praleidę jaunavedžiai sugrįžo į namus.
„Mums santuoka tapo ne formalumu, ji reiškia šeimos kūrimą, tam abu ruošėmės ir to kantriai laukėme“, – sakė T.Galkuvienė.
„Nusprendėme tuoktis, kai tikrai būsime įsitikinę, kad nebesiskirsime, – žmonai antrino T.Galkus ir iškart pridūrė: – Jeigu atvirai, kad Toma taps mano žmona, supratau jau pirmąjį pažinties vakarą.“
Kaune, Lietuvos sveikatos mokslų universitete, bendrąją mediciną studijuoti pradėjusi Toma su Šiaulių universitete ekonomiką studijavusiu Tadu susipažino prieš pusseptintų metų per Šiauliuose vykusį Helovino vakarėlį.
„Kuo mane patraukė Tadas? Jis pasirodė malonus ir protingas. Vakare daug kalbėjomės, po to sutarėme kitą dieną susitikti – pasiimti iš draugo vakarėlio nuotraukų.
Vakarėlyje vaidinau Trečiadienę iš Adamsų šeimynėlės, buvau lygiais plaukais su keliomis kasytėmis. Dar pajuokavau, kad kitą dieną Tadas manęs neatpažins – nešioju akinius ir esu garbanota.
Tačiau Tadas tada atsakė, kad tikrai pažins“, – pirmąjį jųdviejų pokalbį prisimena Toma.
„Aš vakarėlyje iškart atkreipiau dėmesį į Tomą, o pabendravęs supratau, kad mezgasi rimti jausmai“, – pažinties akimirkas prisimena Tadas.
Kadangi jaunuoliai studijavo skirtinguose miestuose, susitikdavo tik savaitgaliais. Dar rečiau pora ėmė susitikinėti, kai studijas baigęs, tačiau darbo pagal specialybę negavęs Tadas išvyko dirbti į Airiją.
„Tačiau didelis atstumas mūsų neišskyrė. Vis tiek rasdavome galimybių susitikti bent kas du tris mėnesius. Vasarą buvau įsidarbinusi slaugytojo padėjėja Šiaurės Airijoje. O iš ten iki Tado jau nebe taip ir toli.
Atstumas ir dažni išsiskyrimai mūsų jausmų neatšaldė. Nusprendėme šeimą kurti tuomet, kai baigsiu medicinos studijas. Vestuvių abu labai laukėme“, – sakė Toma.
Giesme per sutuoktuvių ceremoniją savo išrinktąjį pasveikinti nusprendusi Toma sakė, kad muzika ją lydi visą gyvenimą.
Ji yra baigusi Šiaulių muzikos mokyklos fortepijono klasę, dainavo mokyklos chore, o nuo 2007-ųjų mokosi vokalo pas Šiaulių universiteto dėstytoją Vaidotą Juozą Lygutą. Tomai buvo siūloma stoti į Muzikos ir teatro akademiją.
Tokiam Tomos hobiui pritaria ir Tadas. Kai savaitgaliui į namus sugrįžusi mergina eidavo giedoti į Šiaulių katedros jaunimo chorą, Tadas taip pat traukdavo į bažnyčią, kad čia dalyvaudamas mišiose paklausytų savo mylimosios atliekamų giesmių.
„Tadas mane lydėdavo ir į konkursus. 2010 metais tapau Vilniuje kas penkeri metai rengiamo konkurso „Sidabriniai balsai“ laureate, 2011-aisiais – Šiaulių universitete studentiškos „Triumfo arkos“ nugalėtoja.
Nors dainavimas atima daug laiko, jis teikia ir daug malonumo. Kartais dainuoti lengviau nei kalbėti“, – šypsojosi Toma.
Mergina pasakojo, kad pagiedoti per savo vestuves planavo iš anksto.
„Pasitariau su drauge, kuri man akompanavo, ir su keliais kunigais. Jie tą mintį palaikė ir pasiūlė giesmę pagiedoti po komunijos suteikimo“, – pasiruošimą staigmenai prisimena Toma.
Mergina sakė, jog apsisprendusi pagiedoti per savo tuoktuvių ceremoniją bijojo tik vieno – kad visko nesugadintų jaudulys: „Ta vestuvių akimirka buvo labai jaudinanti – iš laimės byrėjo ašaros, sunku buvo tarti net priesaikos žodžius, bet susikaupiau ir pagiedojau.“
Kūrinį šiai šventinei akimirkai Toma sakė rinkusis labai atsakingai. Giesmė „Ave Maria“ jai pasirodžiusi pernelyg dažnai tokia proga giedama, o savo išrinktajam norėjosi pagiedoti ką nors išskirtinio.
„Airijoje gyvenančio ir dainuojančio kunigo Ray Kelly vestuvinė giesmė „Together Forever“ man pasirodė tokia proga tinkamiausia“, – sakė pati šios giesmės žodžius į lietuvių kalbą išsivertusi Toma.
Kartu su drauge Toma vieną vakarą apsilankė bažnyčioje parepetuoti.
„Kai per ceremoniją ėmiau giedoti, operatorius filmavo svečius. Kol jis suprato, kas vyksta, jau buvau pagiedojusi dalį giesmės – vaizdo įraše liko tik jos dalis.
Prieš tuoktuvių ceremoniją operatorius į Tado švarko atlapą įsegė mikrofoną, kad geriau girdėtųsi priesaikos žodžiai. Kadangi teko giedoti pasisukus į šį tokiam tikslui nepritaikytą mikrofoną, giesmės įrašo kokybė nėra tokia gera, kokia galėjo būti.
Tačiau aš dėl to neišgyvenu. Juk giedojau ne publikai, o mylimam žmogui“, – džiugias akimirkas prisimena Toma.
Tadas sakė, kad ši staigmena jam paliko neišdildomą įspūdį.
„Didžiavausi Toma ir buvau jai labai dėkingas, – prisipažino vyras. – Tačiau kai ji pradėjo giedoti, stengiausi nežiūrėti į akis. Jei mūsų žvilgsniai būtų susitikę, būtų buvę sunku sulaikyti emocijas. Viena kita džiaugsmo ašara tikrai nieko nesugadintų, tačiau nenorėjau, kad imtume kūkčioti.“
Paklausti apie medaus mėnesį Toma ir Tadas Galkai sakė, kad laiką po vestuvių leidžia Lietuvoje ir visai neišgyvena dėl to, jog neišvyko į kokią nors kelionę.
„Kadangi vestuvės vyko ilgąjį savaitgalį, su svečiais linksminomės net tris dienas. Po to išvykome į pajūrį, kur praleidome kelias dienas, o dabar ilsimės namuose ir dėliojame ateities planus.
Manome, kad per medaus mėnesį svarbiausia, su kuo ir kaip, o ne kur leidi laiką“, – sakė laimingi jaunavedžiai.
Kadangi T.Galkaus sutartis Airijoje truks dar metus, jaunavedžiai kelsis į Airiją. Kur – Lietuvoje ar Airijoje – stoti į rezidentūrą, medicinos studijas baigusi T.Galkuvienė sakė apsispręsianti po metų, kai baigsis vyro sutartis.
„Mieliau būtų gyventi Lietuvoje. Nesame karjeristai, mums svarbiausia – šeima ir būsimi vaikai“, – apie ateities planus kalbėjo Toma ir Tadas.
