Vilniuje gyvenančios, nuo vaikystės neįgaliojo vežimėlyje sėdinčios 37-erių moters – žinomos teatro aktorės Ingos Filipovič akyse viso pokalbio metu žibėjo ašaros. Moters mama apie romaną su gabiu ir garsiu to meto fotografu nekalba iki šiol.
„Tai jos pasirinkimas, jei kada ateis diena, kai ji jau galės leistis į prisiminimus, susėsime ir pakalbėsime apie mano tėtį. O savo istoriją sužinojau iš močiutės“, – atviravo Inga. Po daugelio metų ji susitiko su savo tėčio seserimi Gražina, susirado brolį Simoną – dar vieną ne santuokoje gimusį Vito Luckaus sūnų, tačiau ilgiausiai laukė akimirkos, kai akis į akį susidurs su Tatjana Luckiene. Didžioji V.Luckaus gyvenimo meilė ir jo kūrybos mūza beveik tris dešimtmečius gyvena už Atlanto. Inga sako, kad susitikimo buvo verta laukti.
„Kai jis įvyko, apsikabinome viena kitą ir nepaleidome iš glėbio penkiolika minučių“, – emocijų neslėpė I.Filipovič. „Vitas ilgą laiką savyje nešiojo paslaptį, kuri labai slėgė jo širdį, kai ši našta tapo per sunki, prisipažino man, kad kažkur yra dar vienas jo vaikas. Tuo metu auginome įdukrą Kotryną. Po šios išpažinties jam palengvėjo“, – pasakojo pati T.Luckienė-Aldag. Kaip jaučiasi žmogus, kurio didžiausios gyvenimo paslaptys, skaudžiausi ir šiurpiausi prisiminimai atsiduria didžiąjame ekrane? Tatjana leisis į prisiminimus dienos, apvertusios aukštyn jos gyvenimą. 1987-ųjų kovo 16-ąją jų namuose V.Luckus nudūrė draugą ir žuvo pats, iššokęs pro ketvirto aukšto balkoną. Moteriai su maža dukrele greitai teko palikti Lietuvą ir su penkiasdešimt dolerių kišenėje užuovėjos nuo slegiančių prisiminimų, skaudžių žodžių ir smerkiančių žvilgsnių bėgti į Ameriką. Plačiai nuskambėjusi istorija į dienos šviesą sugrįžo po beveik trijų dešimtmečių – režisierė Giedrė Žickytė ją perkėlė į kino juostą.
