1991 m. palikęs Lietuvą profesionalus dailininkas nusprendė, kad Vakaruose jo laukia pripažinimas ir sėkmė. Tuo metu gimtajame Vilniuje jis jautėsi nepageidaujamas, netgi trukdantis aukšto rango pareigūnams. Pirmoji Adolfo stotelė – Suomijos sostinė Helsinkis. Kad tuomet ten būtum galėjęs įsikurti, reikėjo svarbių priežasčių. „Vedžiau suomę, pagyvenau su ja 9 mėnesius ir išsiskyriau“, – „Emigrantams“ pasakos lietuvis ir pridurs, kad po to Suomijoje trejus metus dirbo teatre.
Netekus darbo, prasidėjo tikrasis gyvenimas Suomijos ir Švedijos gatvėse su gitara. „Tada Suomijoje uždirbdavau maždaug 100 eurų per dieną“, – prisimins Adolfas. Po poros metų jis nusprendė išbandyti kaimyninę Daniją. Tačiau čia laisvas gyvenimas greitai baigėsi – lietuvis susirgo tuberkulioze. „Man sakė, jeigu vartosi vaistus, gyvensi 9 mėnesius, jei nevartosi, per pusmetį nusibaigsi“, – prieš 15 metų tartus medikų žodžius laidoje „Emigrantai“ cituos lietuvis.
Atsistojęs ant kojų, menininkas, pakviestas moters, išvyko į Prancūziją. Tačiau moteris jam nerūpėjo, ir jis apsigyveno apleistame name su panašaus likimo žmonėmis. Iki nelaimingo atsitikimo: „Tuo metu kaip tik parsidėjo karas Amerikos ir Irako, arabai mane apmėtė akmenimis.“ Medikai lietuviui ir vėl prognozavo mirtį. Pasveikęs emigrantas vėl pradėjo tapyti ir brangiai pardavinėti savo paveikslus. Tačiau Adolfui neįdomu, kai viskas sekasi puikiai. Lietuvis iš Prancūzijos išvyko, kai netikėtai sulaukė jaunystės meilės Ruth Morgan Thomas kvietimo į Škotiją.
Ruth Morgan Thomas, turtinga ir įtakinga škotė, Adolfui suteikė prabangius namus Edinburgo pakraštyje, jį maitino ir girdė. Ilgainiui lietuvis ėmė jaustis tapęs bejėgiu moters įkaitu. Ji kontroliavo kiekvieną vyro žingsnį, daug ką drausdavo. „Trenkiau durimis ir išėjau“, – pasakos laidos „Emigrantai“ herojus. Likęs be cento jis vėl atsidūrė gatvėje.
Šiandien Adolfas gyvena socialiniame būste Edinburge, nedirba, nes turi invalidumą ir draugauja su nauja širdies dama, šįkart lietuve.
