Vidas pripažįsta, kad kaimynai Pakiršinio kaime jų šeimos nemėgsta. „Pabandyk ką nors padaryti gero, tai dar primuš. Gal pavydi?“, – sako Vidas ir, nepaisydamas Pakiršinio miestelio bendruomenės nuomonės apie jo šeimą, kantriai ir nuosekliai bando įgyvendinti realybės šou „Tėtis namuose“ skirtas užduotis.
O užduočių net penkios! Vidui visos užduotys pasirodė lengvai įveikiamos, bet, likus vos dienai iki mamos sugrįžimo, nė viena iš jų dar nebuvo atlikta. Vidas vis dar turi svajonių ir tiki, kad jos gali išsipildyti. Dalyvauti realybės šou, įveikti visus sunkumus ir uždirbti 1000 eurų Vidą stumia troškimas savo mažąją dukrelę Europą nuvežti krikštyti pas patį popiežių į Vatikaną. Tokioje kelionėje išsipildytų Vido slapčiausia svajonė – su Europa pervažiuoti visą Europą.
Vidas, po to, kai sodyboje sudegė namas, su ūkvedžiu Rimu visą vasarą kiekvieną dieną plikomis rankomis tąsė rastus ir savo šeimai surentė laikiną pastogę, kurioje jau galima ir naktį praleisti. Nors Rima šiuos darbus vadina „Vido marazmais“, vyriausiam Lietuvos tėvui taip neatrodo: „Aš manau, kad man kaip vyrui, daugiau vyriškų darbų turi būti, aš negaliu be kūjo, be kirvio“. Tačiau taip darbuotis Vidas gali tik sodyboje, o savo daugiabučio bendruomenei Vidas yra kaip rakštis: nei įrankių, nei patarimų, nei palaikymo vienas kitam jie nedalina.
Nors devynių asmenų šeimoje (kartu gyvenantį Rimą jie taip pat laiko šeimos nariu) beveik visi buities darbai gula ant Rimos pečių, atvykus į poilsio namus Druskininkuose, moteris su ašaromis akyse prisipažino, kad labiausiai ji pavargsta nuo „pliotkų“, pašaipių žvilgsnių, badymo pirštais: „Va, šita, kur su Antonovu – gaujos vadu – susidėjo...“. Rima ilsisi ir nuo nepaliaujamų aplinkinių klausimų apie jos šeimą ir santykius su vyru, kurie, pasak Rimos, kartais vesdavo iki visiško absurdo. Rima prisipažino: „Kokia aš žvaigždė? Net gėda...“
Vidas, likęs su šešiais vaikais, irgi atviravi, kaip yra vadinamas miestelyje: „Nuolat girdžiu: o, šiukšlių žvaigždė! Daryk, ką nori, vis tiek būsi blogas“.
Prabangi aplinka tik sustiprino Rimos troškimą dalintis viskuo, ką mato aplinkui, su savo šeima. Jaudulio ir dėkingumo už neeilines atostogas ašaros drėkino Rimos veidą visą savaitę, ji nuoširdžiai atviravo: „Aš nesuprantu, už ką man šitoks gėris? Kankina kaltės jausmas. Kodėl ne Vidui, ne vaikams, ne Rimui? Kodėl aš viena čia?“ Moteris ims svajoti apie bendras atostogas su visa šeima, kurių jie neturėjo nė karto gyvenime.
Vidas jau po savaitės prisipažino: „Per daug aš prie jos kabinėdavausi dėl niekų. Kai pamačiau, kaip ji, būdama prabangioje aplinkoje, ilgisi mūsų visų, tikrai suspaudė širdį“. Vyriausia dukra Liuda prieš pat atvykstant mamai ištarė tokius žodžius: „Man labai svarbu, ar mama ilgisi mūsų? Aš jos labai ilgiuosi“.
