Tai, kad Maria turi neeilinę aistrą drabužiams, buvo akivaizdu nuo vaikystės.
Pro Šiaurės Italijoje, Bergamo mieste, augusios mergaitės pirštus nepraslysdavo nė viena medžiagos skiautė. Jos virsdavo suknelėmis pirmoms būsimos dizainerės manekenėms – lėlėms.
Bet net ir skatinama artimųjų Maria apie mados pasaulį iš pradžių nė nedrįso svajoti. Karo nustekentoje aplinkoje ji pasuko praktiškesniu keliu – baigė pradinio ugdymo pedagogikos studijas Šveicarijoje.
Tačiau vaikus mokė neilgai. 1954-aisiais M.Mandelli metė mokytojos darbą ir atidarė nedidukę siuvimo laboratoriją Milane.
Negrabių manierų, bet švelni Maria jautė potraukį ne tik prie mados, bet ir prie architektūros, apskritai meno, ypač literatūros ir filosofijos.
Todėl neatsitiktinai savo slapyvardžiu ir mados namų pavadinimu ji pasirinko antikos filosofo Platono paskutinio nebaigto dialogo veikėjo, kalbėjusio apie moterišką tuštybę, vardą.
Taip atsirado mados namai „Krizia“, kurių pirmuosius kūrinius pati M.Mandelli siūlė nešiodama juos po Milano parduotuves.
Tik po dešimties metų tuometėje Italijos mados sostinėje Florencijoje mados namai „Krizia“ pristatė pirmąją kolekciją. Juodos ir baltos spalvų kolekcija iškart sulaukė pripažinimo – buvo apdovanota mados kritikų premija.
Netrukus M.Mandelli savo kolekcijas jau rodė Milane. Sakoma, kad būtent jos ir dar kelių dizainerių dėka Milanas tapo mados sostine.
Kaip nuo vaikystės bobo stiliaus šukuoseną nešiojanti moteris sugebėjo įsiveržti į Italijos mados pasaulį, kuriame viešpatavo vyrai?
Stipraus charakterio M.Mandelli nusprendė, kad elegantiški, tačiau prašmatnių detalių prikaišioti aukštosios mados drabužiai – atgyvena. O galimybę rengtis paprasto kirpimo, bet nenuobodžiais rūbais turi turėti visi.
„Kas dabar turi laiko vakarinei suknelei? Tai atgyvenusios sąvokos. Proginiai drabužiai nebeegzistuoja, dabar yra drabužiai gyvenimui“, – tokia M.Mandelli citata galima apibūdinti mados namų „Krizia“ dvasią.
Moteris išlaisvinti pasiryžusios italės atpažinimo ženklu tapo paprastos kirpimo linijos ir patogumas.
Tradicinius audinius ji derino su guma, aliuminiu ir kitais metalizuotais paviršiais, kamštmedžiu bei išskirtine oda, pavyzdžiui, ungurių.
Itin mėgo laminuotus, plisuotus ir megztus audinius. Juoda pantera paženklintus „Krizia“ megztinius dievino viena žymiausių XX a. pabaigos pasaulio moterų – Velso princesė Diana.
Dėl iki tol nematytų meistriškų derinių amerikiečių spauda M.Mandelli pakrikštijo „Crazy Krizia“ (išvertus iš anglų k. – pamišusi Krizia).
Tačiau italų moterys dizainerei labiausiai dėkingos už tai, kad jas apvilko trumpais sijonais ir itin trumpais šortais, tokiais seksualiais, kad jie net vadinami „hot pants“ (išvertus iš anglų k. – karšti šortai).
„Mano moteris yra laisva, sugebanti mėgautis jos kūną gaubiančiais rūbais. Mada turi padėti kiekvienai atskleisti savo asmenybę.
Tuo metu daugelis stengiasi būti madingos, o juk mados vaikymasis jau pats savaime yra nemadingas“, – sakė akinius nuo saulės ir masyvias apyrankes mėgusi dizainerė.
Garsus italų architektas Aldo Pinto, su kuriuo Maria susituokė prieš 60 metų Jamaikoje, padėjo jai atverti ir architektūros pasaulio duris.
Kartu juodu atnaujino vienos Milano metro linijos interjerą, o Karibų jūros skalaujamoje Barbudos saloje įkūrė prabangią poilsiavietę „K Club“.
Praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje šią poilsiavietę itin mėgo britų karališkosios šeimos atstovai.
Princai Williamas ir Harry turi aibę prisiminimų apie nerūpestingus žaidimus „K Club“ paplūdimiuose.
Dabar apleistą poilsiavietę prikelti naujam gyvenimui ketina Holivudo aktorius Robertas De Niro.
1985 metais pora Milane atidarė daugiafunkcį teatrą „Krizia spazio“ (išvertus iš italų k. – Krizios erdvė), kuriame dizainerė ne tik pristatydavo savo naujausias kolekcijas, bet ir organizuodavo daugybę kultūrinių, ypač literatūrinių renginių.
Į vyrų valdomą Italijos mados pasaulį lyg pantera aštriais nagais įsiveržusi dizainerė 1986-aisiais sulaukė neeilinio apdovanojimo.
Tuometis Italijos prezidentas ją – pirmąją moterį dizainerę – kartu su keturiais Italijos mados gigantais Giorgio Armani, Gianni Versace, Valentino Garavani ir Gianfranco Ferre apdovanojo garbės ordinu už nuopelnus tėvynei.
Energinga, apie pensiją ir pasitraukimą niekada negalvojusi M.Mandelli visas savo mados namų kolekcijas pati kūrė iki 2000-ųjų. Sunkėjant metų naštai ji ėmė kviestis į pagalbą jaunus ir gabius dizainerius, kuriems padėdavo išsikovoti pripažinimą.
Vis dėlto buvusi aktyvi Milano veikėja pastaruosius dvejus metus viešumoje beveik nebesirodė.
Paskutinės kolekcijos 2012-aisiais pristatyme paklausta, iš kur dar semiasi įkvėpimo, po Krizios vardu besislepianti dizainerė bakstelėjo sau į smilkinį: „Iš čia. Viskas yra mano galvoje“.
Dar po dvejų metų M.Mandelli savo mados namus pardavė. Tačiau ne bet kam, o kitai savimi pasitikinčiai ir, kaip sako italai, moteriai su pautais – kinei Zhu Chongyun.
Ši vaikiškos išvaizdos penkiasdešimtmetė yra ne tik viena turtingiausių moterų pasaulyje, bet ir Kinijos prabangių drabužių imperiją „Shenzen Marisfrolg Fashion“ valdanti dizainerė.
„Nusprendžiau parduoti dėl konkrečios priežasties – kad suteikčiau tęstinumą savo darbui. Turėjau kelis pasirinkimus, tačiau susipažinus su Zhu Chongyun man nebeliko abejonių“, – paaiškino M.Mandelli.
Mados namus „Krizia“ į mados olimpą sugrąžinti pasiryžusi kinė šiemet pristatė pirmąją kolekciją per Milano mados savaitę. Daugeliui netikėtai ji nepristatė nė vieno naujo modelio ir net nesurengė tradicinio šou.
Meninę instaliaciją primenančioje aplinkoje šmėžavo praeitį su ateitimi jungiantys modernizuoti M.Mandelli kūriniai.
„Norėjau parodyti „Krizia“ DNR modernioje šviesoje“, – paaiškino naujoji mados namų savininkė.
Atkreipusi dėmesį į nagų dryksnius primenančias detales ant drabužių ji patikino, kad ir toliau kurs pagal savas taisykles gyvenančiai, nepriklausomai, savo nuomonę ir humoro jausmą turinčiai ir stebinti mokančiai moteriai.
