Kaip Lietuvoje atsirado neatsiejama švenčių dalimi tapęs tortas? Kaip Kaune linksminosi Maironis ir kaip tai atsiliepė jo autoritetui?
Žinoma, kad torto istorija Lietuvoje neatsiejama nuo Bonos Sforzos asmenybės. Kaip ir dauguma kitų gaminių ar produktų, tortas į Lietuvą pateko būtent iš Italijos, Žygimanto Augusto motinos tėvynės. Renesanso laikais desertas turėjo tortilių pavadinimą. Tik XVII – XVIII amžiuose, baroko epochoje, desertas įgavo torto pavadinimą.
Tiesa, tortų būta dviejų rūšių. Apie tai laidoje pasakos kulinarijos istorija besidomintis Vilius Puronas:
„Pasirodo, jog Lietuvoje atsirado dvi torto atmainos, kurios skirstytinos pagal įdarą: mėsiškas ir saldus“. Eksperto teigimu, į mėsiškojo torto apibrėžimą galėjo patekti ir Žygimanto Augusto taip mėgstama karališkoji lazanija iš mėsos bei skrylių.
Kur kas įdomiau šiandien atrodo tradicinis Sapiegų giminės tortas. Manoma, kad būtent Sapiegų desertas buvo laikomas savotišku šios giminės virtuvės pasididžiavimu.
Nuo didikų stalų „Istorijos detektyvai“ perkėlė į tarpukarį, kur pakvietė „sudalyvauti“ Maironio puotuoje, kurias kunigas itin mėgo.
Maironio muziejaus Kaune direktorė Aldona Ruseckaitė laidai atskleidė, jog dėl pomėgio puotauti kentėdavęs ir Maironio kaip kunigo autoritetas: „Jis buvo vaišingas ir norėjo, kad žmonės jį lankytų, o ir pats mėgo eiti į svečius. Išties dėl to ir nukentėdavo, nes mėgdavo su damomis leisti laiką.“
O intelektualus iššūkis laukia neseniai TV spektaklį „Patriotai“ LRT žiūrovams pristačiusio režisieriaus Juliaus Dautarto: ką jis žino apie istorinę kulinariją? Visai tai – Virginijaus Savukyno vedamoje laidoje „Istorijos detektyvai“.
