Žodžio laisvės gynėjai neteko žado – į Europos Sąjungą besibeldžiančios Ukrainos valdžia užsimojo uždrausti dirbti vienam įtakingiausių šalies žurnalistų S.Šusteriui.
Kai Ukrainą valdė Viktoras Janukovyčius, S.Šusterio politinių diskusijų laidose „Žodžio laisvė“ ir „S.Šusteris tiesiogiai“ dažnai dalyvaudavo tuometės valdžios itin nemėgtas P.Porošenka.
Tad dabar garsus žurnalistas pasijuto tarsi gavęs dūrį į nugarą.
„Aš nesitikėjau iš P.Porošenkos tokios išdavystės, – su apmaudu kalbėjo S.Šusteris. – Buvau įsitikinęs, kad tai europietiškai mąstantis žmogus.
Jis dažnai dalyvaudavo šioje studijoje vykstančiose diskusijose, nors tuometė administracija man dėl to grasindavo.“
Kanados ir Italijos pilietybę turintis S.Šusteris daugiau nei prieš 10 metų buvo priverstas palikti Rusiją.
Ukrainoje jis buvo laikomas aktyviu Maidano šalininku, dėl to jo nemėgo ir prisibijojo V.Janukovyčius.
Naujoji Ukrainos valdžia taip pat greitai ėmė šnairuoti. Televizijos kanalai vienas po kito atsisakydavo transliuoti jo laidas.
Buvo atvejų, kai likus kelioms minutėms iki transliacijos paaiškėdavo, kad laida uždrausta.
O praėjusią savaitę pranešta, kad V.Šusteriui iškelta baudžiamoji byla dėl 80 tūkst. JAV dolerių nesumokėtų mokesčių ir kad jam draudžiama dirbti žurnalistu.
Laidų vedėjas paskelbė bado akciją. Kilo triukšmas. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos atstovė žiniasklaidos laisvės reikalams Dunia Mijatovič pareiškė, kad S.Šusterio atvejis kelia susirūpinimą dėl padėties Ukrainoje.
Kijevo meras Vitalijus Klyčko pasiūlė žurnalistui vesti laidą šio miesto televizijos kanale.
Ukrainos valdžia atsitraukė – paskelbė, kad draudimas pristabdytas. S.Šusteris bado akciją taip pat sustabdė.
Gimtieji namai – Žvėryne
Žurnalistas S.Šusteris, kurį gerai įsidėmėję „Laisvės“ radijo rusų kalba klausytojai ir Rusijos kanalo NTV žiūrovai, gimė ir augo Vilniuje. Būdamas 19 metų jis su šeima išvyko į Izraelį.
Vėliau dirbo karo korespondentu Čade, Nikaragvoje, Kalnų Karabache, Čečėnijoje.
Prieš 9 metus lankydamasis Lietuvoje su „Lietuvos ryto“ žurnalistu jis prakalbo lietuviškai.
„Kaipgi pamirši gimtąją kalbą? Tiesa, nei žemaitiškai, nei aukštaitiškai kalbėti, ko gero, nebegalėčiau“, – tuomet nusijuokė S.Šusteris, kurio motina kilusi nuo Plungės, o tėvas – iš Utenos.
Tada žurnalistas pėsčiomis išvaikščiojo Žvėryną, užsuko į mokyklą, kurioje mokėsi.
„Namas, kuriame gimiau, visai nepasikeitęs. Ir kiemas, kuriame vaikystėje su draugais spardydavome kamuolį, lygiai toks pat, koks buvo“, – jaudindamasis tuomet kalbėjo S.Šusteris.
Į Vilnių jis buvo atvykęs su sūnumi Stefanu ir dukra Sara (nuotr.). S.Šusteris sakė norėjęs jiems parodyti savo gimtinę.
S.Šusteris su žinomu rusų kino režisieriumi Vasilijumi Pičiulu yra kūręs dokumentinį filmą „Aistros dėl M.Gorbačiovo“.
Jo vaidmuo šiame filme buvo neįprastas. Pokalbių laidų vedėjas vaikščiojo po vietoves, susijusias su pirmu ir vieninteliu Sovietų Sąjungos prezidentu, ir tylėjo.
Nebylus ir susimąstęs S.Šusteris filmavosi ir prie Vilniaus televizijos bokšto. Ten jis pagerbė 1991-ųjų sausio 13-osios aukas.
