Dėl Venecijos kino festivalio prizų šįmet varžėsi 20 konkurso dalyvių. Žiuri vadovavo „Oskaro“ laureatas, „Amerikos grožybių“, dviejų bondiados dalių – „Operacija „Skyfall“ ir „Spektras“ – režisierius britas Samas Mendesas.
Filmą „Moteris, kuri išėjo“ įkvėpė rusų rašytojo Levo Tolstojaus apsakymas „Dievas tiesą mato, bet negreitai pasakys“ apie neteisingai nuteistą ir ilgam į kalėjimą uždarytą pirklį Ivaną Aksionovą.
L.Diazas pakeitė herojaus lytį, pasakojimą įkomponavo į filipinietišką foną.
Istorija apie moterį, po 30 metų išeinančią iš kalėjimo, į kurį buvo pasodinta už nepadarytą žmogžudystę, kartais primena indišką romantinę dramą.
Herojė abejoja, blaškosi po provincijos miestą, jo socialiniame dugne sutikdama vis naujų, vis keistesnių ir vis žmogiškesnių personažų: išprotėjusią benamę, apsėstą demonų, guvų kuprių, naktimis pardavinėjantį gatvėse balutus (filipiniečių delikatesus – virtus perintus kiaušinius, kuriuose jau susiformavęs vaisius), nuotykių ir bėdų ieškantį transvestitą epileptiką.
Skurdūs, alkani, tačiau nepikti – nėra pykčio ir herojės sieloje.
Nieko nenustebino ir antras pagal rangą Didysis žiuri prizas režisieriui bei dizaineriui Tomui Fordui už gąsdinamą ir jaudinamą filmą „Naktiniai gyvūnai“, pasakojantį vienos poros istoriją apie savęs žalojimą, meilę, išdavystę ir kerštą.
Autorius ėmėsi psichologinio trilerio žanro ir neprašovė – publika ir kritikai itin palankiai sutiko filmą, kurio herojė smenga į atminties bedugnes, skaitydama buvusio vyro romaną, klastingai skirtą jų bendram gyvenimui.
Kur kas drąsesnis sprendimas skirti Specialųjį žiuri prizą Anai Lily Amirpour už filmą „The Bad Batch“.
Ankstesnis iš Irano kilusios režisierės kino darbas „Mergina viena naktį grįžta namo“ visus taip sužavėjo, kad jau kitoje jos juostoje nusifilmavo Jimas Carrey, Keanu Reevesas ir Jasonas Momoa.
Čia kalbama apie vieną postapokaliptinės ateities variantų, kai dykynėje, kuria virto kadaise žaliavusi mūsų planeta, apsigyvena visų rūšių kanibalai. Ir štai nusistovėjusią pasaulio tvarką suardo jaunas žmogėdra, įsimylėjęs galimą vakarienę.
Režisierė pasirodė esanti drąsi – atsiimti prizo atėjo mūvėdama baltus šortus. Venecija to dar nebuvo mačiusi.
Radikaliai scenoje atrodė ir dviejų prizininkų – 79-erių Andrejaus Končialovskio bei 37-erių Amato Escalante, gavusių po Sidabrinį liūtą už režisūrą, – aljansas.
A.Končialovskis – veteranas, jau šeštą kartą dalyvavęs Venecijos konkurse. Šįmet jis atvežė filmą „Rojus“ apie Antrąjį pasaulinį karą ir koncentracijos stovykloje atsidūrusią rusų aristokratę.
Į nelaisvę ji pateko už tai, kad padėjo Prancūzijos pasipriešinimo judėjimui – gelbėjo žydų vaikus.
Be šios herojės, kurią vaidina A.Končialovskio žmona aktorė Julija Vysockaja, filme yra dar du ją įsimylėję personažai – esesininkas Helmutas ir prancūzų kolaborantas Žiulis, Antono Čechovo gerbėjas.
J.Vysockajos herojė nukopijuota nuo kunigaikštienės Veros Obolenskajos (1911–1944), Pasipriešinimo judėjimo didvyrės.
O štai antro Sidabrinio liūto laureato meksikiečių režisieriaus A.Escalante filmas „Laukinė sritis“ sukėlė šoką.
Prieš trejus metus šio autoriaus festivalinio hito „Heli“ jaunajam herojui buvo padegtas penis, o naujajame filme iš jų susideda esminė siužetui būtybė, įsiveisusi miške nukritus meteoritui.
Mokslinės fantastikos erotinėje siurrealistinėje „Laukinėje srityje“ moterys poruojasi su aštuonkoju, vyrai atsiduoda vienalyčiams malonumams.
Beje, per „Rojaus“ premjerą ant raudonojo kilimo kilo sumaištis. Susirinko daugybė publikos, rusų emigrantų, ir staiga vietoj A.Končialovskio pasirodė aktorė Natalie Portman, vilkinti baltutėlę prigludusią suknelę, pabrėžiančią jos nėštumą.
Paskui ją – Johnny Deppo duktė Lily Rose, o įkandin jų – visa filmo „Planetariumas“ kūrybinė grupė (ši nekonkursinėje Venecijos festivalio programoje dalyvavusi mistinė drama pasakoja apie spiritizmo seansus rengiančias seseris, praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje keliaujančias po Europą ir po pasirodymo Paryžiuje sudominančias apsukrų prodiuserį).
Publika sutriko, pradėjo klausinėti, ar nepakeitė filmo, bet po fotosesijos ir autografų dalybų N.Portman ir kompanija pasuko į salę, kurioje kiek vėliau turėjo būti rodomas „Planetariumas“, paskui juos nusekė fotografai ir operatoriai.
Žvaigždžių takas ištuštėjo ir tik tada juo žengė aktoriai, kurie filmavosi A.Končialovskio filme, ir pats režisierius su 12-mečiu sūnumi Piotru, kurį pirmą kartą išsivedė į viešumą.
Kitas gal būtų išplūdęs festivalio rengėjus, faktiškai sužlugdžiusius premjerinę raudonojo kilimo ceremoniją, bet A.Končialovskis nesidraskė – arba nieko neįtarė, arba į viską pažvelgė filosofiškai.
Parengė Milda Augulytė
