Krapštyti pakaušio ir sutrikus žiūrėti į kalendorių nereikia – kad „Auksiniai svogūnai“ būtų transliuojami spalio 1-ąją, išties neįprasta.
Ilgametė tradicija – šią politikų nusišnekėjimus ir keistus poelgius apibendrinančią šventę rengti Melagių dienos proga balandžio 1-ąją.
Tačiau šįmet nuspręsta, kad reikia dar vienos ceremonijos – po savaitės rinkimai į Seimą, o prieš juos politikai krečia tiek kvailysčių, kad A.Valinskas prisipažino renginio scenarijų perrašinėjęs iki paskutinės dienos.
Ceremonijai, kurios tema – „Politinio kino apdovanojimai“, pasirodymus rengia Marijus Mikutavičius, Česlovas Gabalis, Giedrius Arbačiauskas, Ineta Stasiulytė ir Aistis Mickevičius, Marius Jampolskis, Violeta Mičiulienė, Deivis, Inga Valinskienė ir kiti žinomi Lietuvos dainininkai bei aktoriai.
A.Valinskas tvirtina, kad medžiagos rudeniniam renginiui turi tiek, kad ją bus sunku sudėti į ceremonijos transliaciją. Šventės užkulisius jis iš anksto pravėrė „TV antenos“ skaitytojams.
– Ceremonijos tema – kinas. Kodėl?
– Politika išties yra kaip kinas – „Tas beprotiškas, beprotiškas pasaulis“. Politikoje yra ir karas, ir meilė, ir taika. Žodyje „kinas“, kaip ir žodyje „politika“, telpa viskas.
– Kiek išsiuntėte kvietimų politikams?
– Visus ir visiems. Visi atsakė „taip“. Tiek politikų filmavimo studijoje žmonės jau seniai nematė. Šįkart dėl to turėjome mažiausiai problemų.
– Pakvietėte, pavyzdžiui, Eligijų Masiulį?
– Ne, jį gerai pažįstu, nenorėjau įžeisti būtinybe atsisakyti. Mes tikrai neatsisakėme jo temos, ji bus. Eligijus yra nominuotas – net du kartus. Kaip ir Kristupas Krivickas. Arba geriausios aktorių poros kategorijoje nominuoti Dalia Grybauskaitė ir Algirdas Butkevičius.
Beje, bus fantastiška ištrauka iš muilo operos. Pasaulyje skiriasi ne tik Bradas Pittas ir Angelina Jolie. Skiriasi ir prezidentė su premjeru. Pamėginome įsivaizduoti, kaip tos skyrybos atrodytų TV seriale. Pamatysite.
– Žadate, kad Seimo pirmininkė scenoje šoks kankaną. Kodėl?
– Ji per šią kadenciją tiek daug visko yra dariusi: ir Konstituciją dainavo, ir Mažvydą skaitė. Pažiūrėjome, kad dar nėra šokusi. Turbūt tiesiog atėjo laikas parodyti šį talentą.
– Ar neteko paskutinę minutę perrašyti scenarijaus ir į „ačiū“ visur įrašyti „ų“?
– Būtent šitą vietą ir perrašėme. Audronės Pitrėnienės pristatymo kalboje, nes ji Auksiniam svogūnui tikrai nominuota.
– Kokios bus nominacijos?
– Viskas kaip tikruose „Oskaruose“: metų intriga, metų aktorius, geriausias kovinių filmų aktorius, geriausias serialų aktorius.
Į šią nominaciją, kaip ir įprasta, pretenduoja Petras Gražulis. Nors jis ne tik pagrindinis aktorius, bet ir prodiuseris, scenarijaus autorius. Dažnai atlieka ir vyrų, ir moterų vaidmenis. Jo tiesiog nelemta palikti už borto.
Galiu tik atskleisti, kad P.Gražulio meilės istorija susidomėjo ir Indijos Bolivudas. Dabar studija „Kamasutra Pictures“ stato filmą apie jo santykius su padėjėja. Ištrauką pamatysite „Auksiniuose svogūnuose“.
– Kas pretenduoja į daugiausia apdovanojimų?
– P.Gražulis – tikrai vienas lyderių. Dar – Birutė Vėsaitė, E.Masiulis. Šįmet konkurencija – kaip niekada aštri, nors nuo ankstesnių „Auksinių svogūnų“ prabėgo tik pusmetis, į nominacijas negali pretenduoti visi, kurie galėtų laimėti.
Vienas įdomiausių dalykų – bus renkamas geriausias partijos rinkimų šūkis. Nominuoti trys šūkiai, bet vienas gali būti pašalintas, nes yra plagiatas.
Sakau rimtai – šįmet turime didžiausią problemą per visą „Auksinių svogūnų“ istoriją. Kaip sudėti visus, kuriuos verta paminėti.
– O anksčiau trūkdavo pretendentų?
– Visko būdavo. Kaip lietuviško kino apdovanojimuose – kai neturi ko nominuoti, sudedi visus filmus, kurie išleisti.
– Renginyje dainuos Marijus Mikutavičius, kuris vienoje ankstesnėje ceremonijoje nušoko nuo scenos ir glėbesčiavo Kauno merą Visvaldą Matijošaitį. Ką jis glamonės šį kartą?
– Marijaus pozicija šį kartą – ideali. Jis – mūsų šviesulys, todėl jo pasirodymo biudžetas – didžiausias.
Jis gavo 2 milijonus eurų, pusę davėme mes, pusę – po „breksito“ grįžtantys lietuviai. Jis dabar ruošia numerį, kokio Lietuvoje dar nėra buvę. Šviesų bus daugiau nei pas Selą.
Marijus tyli iki galo ir net man nieko nesako, nes kaip tikras politikas neturi programos ir koncepcijos, nors pinigai jau pervesti.
– Lengva įkalbėti artistus dalyvauti?
– Priešingai – mums net tenka juos atkalbinėti, nes neturime pakankamai vietos. Nei scenoje, nei salėje.
Matau, kad idėja dar sykį surengti „Auksinius svogūnus“ prieš pat rinkimus visiškai pasiteisino. Politikams tai įdomu, žiūrovams turbūt dar įdomiau.
– Scenoje pasirodys ir Inga Valinskienė. Neištvėrėte neįdarbinęs žmonos?
– Visaip mąsčiau, bet kokią lygiavertę atlikėją galėčiau duoti į porą Radžiui? Ir patikėjau jam tai, ką turiu geriausio.
– Andrius Tapinas, su kuriuo kartu vedate laidą kitoje televizijoje, šią savaitę pasiguodė, kad buvo kviestas į „Auksinius svogūnus“, bet vėliau kvietimas atšauktas. Kaip ten iš tiesų buvo?
– Jis nuėjo mano keliu. Nepatarčiau jam taip elgtis. Aš vieną kartą esu paskambinęs į policiją per bičiulio vestuves ir paskelbęs, kad pastatas užminuotas. Andrius dabar pagrasino užminuoti visą televiziją, todėl jis tikrai nedalyvaus.
– Pats esate buvęs Seimo pirmininku. Ten praleisti metai nepaskatino švelniau šaipytis iš politikų?
– Kareivis, kuris buvo tikruose mūšiuose, visada galės geriau parašyti scenarijų filmui apie karą. Kita vertus, kai dalyvavai komedijoje, gali geriau ją suvaldyti.
Politikas, kuris bijo, kad iš jo bus pasišaipyta, bijo veidrodžio. Nereikia pykti ant veidrodžio, jei snukis kreivas.
– Lietuvos politikai apskritai moka kurti šou?
– Mažiau nei vakariečiai. Žiūrėjau Donaldo Trumpo ir Hillary Clinton debatus – puikūs šoumenai.
Be abejo, Amerikoje politikai būriais rikiuotųsi prie „Auksinių svogūnų“ scenos, nes mokėtų išnaudoti eterį ir išsisukti iš bet kokios situacijos.
Kita vertus, šįmet Lietuvoje dar nevyksta prezidento rinkimai. Kai jie vyks, „Auksiniai svogūnai“ bus ypatingi.
Yra ir kita bėda. Mes Lietuvoje turime mažai geresnių aktorių nei politikai. Jie ir šoka, ir dainuoja.
Mačiau iš arti, kaip rašomi scenarijai Seimo salėje. Palyginti su tuo, kartais net man su kolegomis pritrūksta fantazijos.
– Buvo politikų, kurie bandė pasiteirauti, ar bus minimi ceremonijoje?
– Žinoma. Kaip prieš „Oskarus“ – klausė, ar yra pakviesti, ar laukiami, o tada – ar nominuoti.
Kai kurie klausė, ar reikia ruoštis, bet mes šių paslapčių iš anksto išduoti negalime. Mes paslaptis tik parduodame. Už kiek? Už vieną auksinį šaukštą.
– Įspėjote politikus, kad scenoje nedrįstų laidyti agitacijos?
– Tam ir yra ceremonijų vedėjai, kad neleistų renginiui virsti politinių debatų šou. Nors, kai žiūriu debatus, kai kurie epizodai juose tokie, kad net mes nesugalvotume.
Manau, savaitė prieš rinkimus yra pats laikas šiek tiek iš savęs pasijuokti, o tada grįžus namo dar kartą apie viską pagalvoti.
– Ir paverkti?
– Verksime po rinkimų. O pasijuokime prieš tai.
– Ne pirmą sykį eteryje dirbsite su Justinu Jankevičiumi, su kuriuo parašėte ir „Auksinių svogūnų“ scenarijų. Ką manote apie šį kolegą?
– Dirbti su juo – džiaugsmas. Jis – vienas talentingiausių žmonių, kurie šiuo metu yra Lietuvos TV eteryje, teatre, koncertų salėse.
Pavydžiu jam dviejų dalykų – jaunystės ir jaunų merginų, kurios sukasi aplink.
Bet aš pasistengsiu vieną iš tų trūkumų pašalinti.
