Tikimybė išgyventi, pasak gydytojų, tesiekė 10 procentų. Kokia valios jėga privertė Mindaugą ne tik pakilti iš mirties patalo, bet ir siekti olimpinių aukštumų? „Kai manęs klausia, kaip treniravausi, atsakau – treniravausi, kad laimėčiau aukso medalį. Jeigu būčiau treniravęsis penktai arba šeštai vietai, tai tokį rezultatą ir pasiekčiau“, – kukliai šyptelėjo Rio de Žaneiro parolimpinių žaidynių čempionas. LRT laidos „Gyvenimas“ kūrybinei grupei savo namų duris atvėręs atletas neslėpė, kad grįžęs į Lietuvą dar nespėjo nė pailsėti.
Jau Vilniaus oro uoste jo ir kitų parolimpiečių laukė triukšmingas gerbėjų būrys. O jau kitą rytą Mindaugą įsuko sutiktuvių, valstybinių priėmimų, padėkų, interviu bei fotosesijų karuselė. „Kartais tikrai labai pavargstu, bet tuomet žinau, kad pats dėl to esu kaltas. Tikiuosi, kad greitai ši banga nuslūgs ir tuomet atsikvėpsiu“, – šypsojosi šiaulietis. Labiausiai dėl tokio užgriuvusio populiarumo kenčia Mindaugo žmona Sima. Nuo praėjusio vasario sportininkas visa galva pasinėrė į treniruotes, tad mylimai moteriai laiko beveik nebelikdavo.
„Simai tikrai nebuvo lengva – ji daug dirba, vadovauja keliems Kauno viešbučiams, o aš jai niekuo padėti praktiškai negaliu. Atostogų taip pat kartu neišeina išvažiuoti, nors labai mėgstame keliauti. Žadėjau, kad po Rio viskas pasikeis, bet... Tokia jau sportininkų antrųjų pusių dalia“, – sakė M.Bilius. Su Sima sportininkas susipažino prieš penkerius metus, kai sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje grįžo iš Jungtinių Amerikos Valstijų.
