Kai Lina su vyru Juozu Lietuvoje įkūrė limuzinų verslą, tokių automobilių šalyje beveik nebuvo, o jų paklausa vestuvėms ir kitoms šventėms vis didėjo. Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje tai buvo išskirtinė veikla.
Vyrai simpatiškai šviesiaplaukei vairuotojai rodė pagarbą, moterys pavyduliavo, gatvėse daug kas norėdavo kartu nusifotografuoti ar užkalbinti. Daugelis būtent dėl vairuojančios moters rinkdavosi Baublių limuzinų nuomos bendrovę.
Dar daugiau dėmesio Lina sulaukė, kai tapo estrados princu tituluojamo, tuo metu pačiame šlovės olimpe buvusio dainininko R.Cicino asmenine vairuotoja.
Vis dėlto limuzinų laikas baigėsi. Liną ir jos šeimą ištiko krizė, o tai reiškė didelius pokyčius. Štai kodėl dabar LRT televizijos laidos „Emigrantai“ kūrybinė grupė Baublius aplankė Anglijoje.
Jų namais tapo netoli Londono esantis Dagenhamas Esekso grafystėje – graži ir rami vieta, šios šeimos užuovėja nuo anksčiau slėgusių bėdų.
„Lietuvoje buvau jauna mama – 22 metų jau turėjau tris vaikus ir tuo pat metu studijavau Kūno kultūros akademijoje. Šešerius metus blaškiausi tarp vaikų, šeimos ir mokslų, bet viską sėkmingai atlaikiau“, – prisiminė Lina.
Anksti trijų vaikų susilaukę Lina ir Juozas sumanė pradėti verslą – nuomoti prabangius automobilius. Sutuoktiniams atrodė, kad ši veikla bus pelninga, todėl investavo visas santaupas: iš pradžių įsigijo naują baltą automobilį „Mercedes“, vėliau – limuziną „Lincoln“.
Lina iš pradžių buvo tik patarėja, bet vėliau pati įsitraukė į verslą. Netrukus jis pasiteisino – limuzinai tapo reikalingi daugumai jaunavedžių, jubiliatams, juos nuomotis pradėjo klestinti mafija, bent kiek prakutę verslininkai. Iš pradžių tik išskirtinėmis progomis sėsdavusi prie vairo, ilgainiui Lina tapo nuolatine limuzino vairuotoja.
„Vienintelė Lietuvoje vairavau limuziną. Vestuvių kortežuose visada važiuodavau pirmoji – jaučiau atsakomybę, bet man tai patiko“, – teigė „Emigrantų“ pašnekovė, automobilį vairuojanti nuo 16 metų.
Vis dėlto tai nebuvo Linos karjeros viršūnė. Didžioji sėkmė jos laukė, kai limuzino užsimanė tuomet vienas populiariausių ir daugiausia uždirbančių dainininkų šalyje R.Cicinas. Visi yra girdėję, kad jis visur važinėdavo limuzinu, – prie jo vairo sėdėdavo L.Baublienė.
„Buvau asmeninė Ryčio vairuotoja – porą metų dirbome kartu. Kiekvieną dieną koncertai, restoranai, vakarėliai, kirpykla, siuvykla – visur jį vežiodavau“, – prisiminė Lina.
Ši moteris daugiau nei kas kitas žinojo apie asmeninį R.Cicino gyvenimą, jo draugus, uždarbį ir prabangą, kuri jį visą laiką supo. Vairuotoja buvo ištikima žvaigždės komandos narė ir niekada niekam jo neišdavė.
„Gerai sutarėme ir tapome draugais. Mačiau daug pramogų pasaulio, daug ką pažinojau – mane irgi kviesdavo į koncertus, vakarėlius. Tuomet atrodė, kad esu svarbi pramogų pasaulio dalis. Net negalėjau pamanyti, kad kada nors gyvenimas taps sunkus, teks emigruoti“, – teigė Lina.
Lietuvoje ėmė keistis įpročiai: žmonės vis daugiau uždirbdavo, pirko geresnius automobilius, pradėjo keliauti po pasaulį.
Pasikeitė ir vestuvių mados – užuot leidę pinigus limuzino nuomai, jaunavedžiai daug mieliau juos skirdavo medaus mėnesiui Turkijoje. Tokie pokyčiai Baublių verslui reiškė pražūtį.
Lina ir Juozas suprato, kad pragyventi su trimis tuo metu dar mažais vaikais bus sunku. Kad išmaitintų šeimą, Juozas išvyko į Angliją, Londone įsidarbino statybose, ėmė siųsti pinigus žmonai, su vaikais likusiai Kaune.
Tapusi vyro išlaikytine moteris graužėsi, tokia padėtis jai labai nepatiko, bet Kaune rasti darbo nepavyko. Visi tuo metu kartodavo tą baisų žodį „krizė“.
„Neįsivaizdavau, ką galėčiau dirbti baigusi Kūno kultūros akademiją. Nors specialybė labai įdomi – sveikatos ugdytoja, asmeninė trenerė.
Tai buvo pirmoji tokių specialistų laida, bet tuo metu jie dar nebuvo populiarūs, niekur negalėjau rasti tokio darbo“, – prisipažino Lina.
Po poros metų, palikusi vaikus Kaune, Lina išvyko pas vyrą į Londoną. Pirmiausia – tik apsižvalgyti, pamėginti suprasti, kodėl visa Lietuva šį kraštą taip dievina, kas visus čia taip traukia.
„Iš pradžių atvykau tik trims savaitėms. Tiesiog vaikščiojau po Londoną, žiūrėjau, ar suprantu angliškai. Nors įsivaizdavau, kad baigusi akademiją laisvai kalbu angliškai, iš tiesų – toli gražu ne.
Norėjau kur nors padirbėti, tad susiradau barmenės darbą. Tiesa, teko dirbti tik 5 dienas, nes turėjau bilietą atgal. Bet man pasakė: jeigu grįžčiau, mane vėl priimtų“, – prisiminimais dalijosi Lina.
Supratusi, kad Londone daug geriau nei Kaune, kur žlugo verslas, Lina užsibrėžė persikelti į šį miestą pas vyrą. Sulaukusi 2004-ųjų gegužės, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, ji iš karto atvažiavo į Londoną, įsidarbino tame pačiame bare. Po kelių savaičių grįžo į Kauną. Taip kokius dvejus metus moteris važinėjo pirmyn atgal, nes vyras nuomojosi tik kambarį, visiems nebuvo kur gyventi.
Prasidėjo būsto paieškos. Galiausiai 2006 metų rugsėjį šeima įsikėlė į nuosavą namą. Jame Baubliai ir dabar gyvena. Sunkiausiai svetimame krašte pritapo trys poros vaikai: vyriausiasis Adomas, vidurinioji Ieva ir jauniausioji Evelina.
„Pirmos dvi savaitės mokykloje buvo sunkiausios, kiekvieną dieną grįžę iš mokyklos jie verkė, nes nesuprasdavo, ką jiems sako angliškai, bet ilgainiui pradėjo patikti, mokytojai stengėsi padėti“, – pasakojo L.Baublienė.
Įsikūrę Anglijoje Lina ir Juozas nebijojo sunkumų – buvo pasirengę bet kam, kad tik galėtų normaliai atsistoti ant kojų, aprūpinti save ir vaikus. Tad į visus vargus, kuriuos teko patirti, moteris numoja ranka.
„Aš ryte viską susitvarkau, vaikus į mokyklą išleidžiu. Pasiimu iš mokyklos 15 val., vyras grįžta 18 val., vaikus prižiūri iki nakties, aš grįžtu naktį, ir taip kiekvieną dieną. Taip sukausi 3–4 metus, bet man buvo patogu“, – tvirtino emigrantė.
Barmenės darbas, kurį vos atvykusi gavo, Linai buvo ne tik pinigų šaltinis, bet ir savotiška išlikimo Anglijoje mokykla. Būtent nuo tokių darbų, kuriuose tenka daug bendrauti su britais, ji rekomenduoja pradėti daugumai – tik tada įmanoma gerai išmokti anglų kalbą.
„O paskui pajutau, kad norisi kai ko daugiau. Susiradau lietuvių kompaniją, tvarkančią mokesčius. Pagrindiniai jos klientai buvo lietuviai ir rusai. Mokėjau šias kalbas ir dar anglų, tad priėmė iš karto. Ten dirbau porą metų“, – pasakojo Lina.
Šiuo metu moteris sukasi visai kitoje srityje – per rekomendacijas pateko į vietos švietimo sistemą.
„Esu koordinatorė. Anglijoje diegiama nauja testavimo sistema – testuojami studentai iš kitų šalių, kurie nori patekti į privačias mokyklas Anglijoje. Kad nereikėtų kiekvienoje mokykloje atlikti testo, yra bendras, už kurį mes ir atsakome“, – aiškino Lina.
Rimtas darbas nereiškia, kad Lina pamiršo laikus, kai siautė pramogų pasaulyje. Didžiausi pomėgiai – fotografuotis, demonstruoti madas.
Ji net dalyvavo vietos grožio konkurse, kuriame varžėsi su kitomis emigrantėmis iš Lietuvos ir laimėjo Žaviausios Didžiosios Britanijos ponios titulą.
Automobiliai buvusiai limuzino vairuotojai iki šiol yra gyvenimo aistra. Prie bet kokios mašinos vairo ji nesėda. Kaip ir daugelis Esekso gyventojų, Baubliai turi ne vieną transporto priemonę. Vienas Linos automobilių – naujas „Jaguar“.
„Tai pramogų, savaitgalio automobilis – prie jūros, į klubą, į koncertus. Į darbą – traukiniu, nes darbas centre ir tokia mašina važiuoti būtų didžiausia nesąmonė: pasistatyti nėra kur, spūstys, pusę dienos užtruktų nusigauti“, – aiškino Lina.
Moteris įsitikinusi, kad į Lietuvą dar ilgai negrįš, o gal ir niekada: „Norėčiau pagyventi kur nors tolėliau, kur šilčiau, pavyzdžiui, Australijoje.“
Parengė Milda Augulytė
