„Jie valdys Lietuvą. Ir kurs kitus pasivaikščiojimus, – šypsosi R.Zemkauskas. – Jie tikrai geresni už mus, nors ne visada lengva tai pastebėti, o kartais labai nesinori tą pripažinti. Ne visada lengva suprasti šiuos socialinių tinklų ir virtualios realybės gyventojus, nes jų elgesys yra kitoks. Juos geriau pažįsta „YouTube“ nuomonės lyderiai, kompiuterinių žaidimų gamintojai ir mobiliųjų telefonų aplikacijų kūrėjai.
Jie kalbasi frazėmis iš serialų, daug keliauja, mėgsta internacionalinę virtuvę, puikiai moka angliškai ir yra linkę būti veganais. Jie nebūtinai skaito knygas, tačiau beveik bet kuris gali ją parašyti. Kiekvienas iš jų gali pagaminti memą, apdoroti fotografiją, nufilmuoti ir sumontuoti dokumentinį filmą. Arba televizijos laidą“.
Viena pirmųjų laidos dalyvių – rašytoja Unė Kaunaitė, baigusi Kembridžo universitetą ir turėdama beveik neribotas galimybes gauti patogią vietą kurioje nors prestižinėje privačioje Britanijos mokykloje, grįžo į Lietuvą ir stengiasi pritaikyti savo žinias čia. Knygų „Laiškai Elzei“, „Žmonės iš Alkapės“ autorė važinėja po Lietuvą, dalyvauja susitikimuose su jaunimu ir ją galima drąsiai vadinti jauna visuomenės veikėja. Su ja R.Zemkauskas kalbės apie rašytojų baimes, apie Vilnių ir apie tai, kad reikia naikinti pedagoginius universitetus.
Kitas herojus – Artūras Morozovas, kurio fotoreportažus perka tokie leidiniai kaip „Newsweek“, „Paris Match“ arba „Reuters“ agentūra šiandien yra JAV, iš kur siunčia savo pasakojimus apie Ameriką iki ir po D.Trumpo. Artūras yra ko gero žymiausias Lietuvoje karo fotografas, siuntęs savo reportažus išSirijos, Ukrainos, Gruzijos.
„Pasivaikščiojimai“ buvo filmuoti Visagine, kur Artūras buvo laikinai apsistojęs. Kalba sukosi apie reporterio darbą karo lauke, žurnalistinę etiką, daugianacionalinį miestą, cerkvę daugiabutyje ir apie tai, ar matyti karų žiaurumai nepakeitė Artūro požiūrio į pasaulį ir žmones.
„Su Rūta Meilutyte ėjome pasivaikščioti jos gimtajame Kaune, ten, kur kažkada ji vedžiodavo savo šunį. Dabar ji neturi augintinio, nes gyvena kelionėse. Kalbėjome apie viską: apie plaukimą, apie mokyklą, apie draugus ir konkurentes, apie emigraciją ir apie tai, kas dar bus“, – pasakoja Rytis.
