Prieš gerą dešimtmetį J.Jurkutė buvo sėkmingai užsienyje modeliu dirbanti gražuolė iš Plungės. Šviesiaplaukė skvarbaus žvilgsnio mergina netrukus pasipuošė grožio karalienės karūna. Nors prožektoriai visada krypo į ją, Jurgita svajojo apie kur kas tylesnį darbą už kadro. Vis dėlto akimirksniu išgarsėjo, o ilgainiui tapo ir viena ryškiausių Lietuvos pramogų pasaulio žvaigždžių.
Ji niekada nesivėlė į skandalus. Nors daug metų yra viena labiausiai aptarinėjamų šalies garsenybių, už 16 metų vyresnio verslininko Ryčio Širvaičio tekėjo slapta.
Prieš penkerius metus tyliai iškentė tėvo savižudybę, taip pat tyliai dabar laukia pavasario, kai pagaliau su vyru sūpuos kūdikį. „Man 2016-ieji buvo tokie, kai suvoki, kad pasiekei pilnatvę ir esi pasirengęs priimti ką nors visiškai nauja. Ir labai kūrybiški“, – LRT televizijos laidoje „Gyvenimas“ sakė J.Jurkutė.
Jurgitos kompiuteryje sukasi jos sukurtos dainos vaizdo klipas. „Pasaulio pakrašty du žmonės netobuli paklydo tarp žvaigždžių tik dėl savų klaidų, o pripažinti taip sunku, tiek daug kelių, tiek daug tiesų...“ – apie tai dainuoja moteris.
Drauge su Marijumi Mikutavičiumi įrašytas kūrinys – jos pastarųjų trejų metų gyvenimo akimirkų ir jausmų mozaika.
Kokia buvo M.Mikutavičiaus reakcija, kai jam paskambino ir paprašė išklausyti kūrinio?
„Pasakiau, kad reikia susitikti, jis nesispyriojo. Mes su Marijonu visada palaikėme šiltą, draugišką ryšį, ypač po UNICEF misijos Kambodžoje, kurioje abu dalyvavome.
Į šią kelionę išvykau iš karto po tėčio savižudybės, praėjus vos kelioms dienoms po laidotuvių“, – dramatišką gyvenimo laikotarpį prisiminė J.Jurkutė.
Su M.Mikutavičiumi jie susitiko ištaikę laisvą akimirką tarp darbų tiesiog automobilyje prie vieno prekybos centro.
Jurgita davė paklausyti dainos, Marijus pasiteiravo, kieno tai kūrinys, Jurgita pasigyrė, kad jos. Marijus ištarė: „Žmonės kartais geba nustebinti, keistų dalykų daro, bet aš tau padėsiu.“
2016-ieji Jurgitai padovanojo daugybę naujų patirčių. Kai kur teko padėti tašką ir pamoti ranka. Kitiems žingsniams gyvenimas ją rengė net penkerius metus.
Viena tokių patirčių – kalba prieš didžiulę auditoriją pažangių idėjų ir įkvepiančių istorijų konferencijoje „TEDxVilnius“.
Tą praėjusio pavasario dieną scenoje stovėjo ne ekrano ir teatro žvaigždė, vilkinti stilingą juodą suknelę, o J.Jurkutė-Širvaitė, duktė, kurios tėvas pakėlė prieš save ranką ir po mirties paliko šeimai begalinį ilgesį bei skausmą.
Ji buvo viena iš tūkstančio Lietuvoje kasmet nusižudančių artimųjų, moteris, nepabijojusi per savo išgyvenimus atkreipti visuomenės dėmesio į vieną opiausių šalies problemų.
Kai konferencijos vedėjas paprašė pakelti rankas tų, kurių šeimoms taip pat teko ištverti artimojo savižudybę, Jurgita susigraudino.
Prisimindama statistiką mintyse ji buvo suskaičiavusi, kad tokių žmonių salėje greičiausiai bus šešiolika, bet rankų pakilo kur kas daugiau.
Tą akimirką ji įsitikino, kokį svarbų žingsnį ką tik žengė. Prireikė penkerių metų, kad pasirengtų garsiai apie tai kalbėti.
„Niekada neturėjau nuostatos būtinai tai padaryti. Tiesiog jaučiau, kad ne šiaip man tai duota.
Per daug sukrito įvairių sutapimų, mažų detalių. Pagaliau mano pačios sceninė patirtis – kam ji tada reikalinga? Čia aš galėjau ją įprasminti ir suteikti visai kitą atspalvį“, – prisiminė J.Jurkutė akstinus, paskatinusius viešai pasidalyti išgyvenimais ir apmąstymais po artimo žmogaus savižudybės.
Praėję metai ne tik suteikė Jurgitai galimybę nusimesti ilgai nešiotą naštą ir savo žodžiais padėti tai padaryti kitiems. Jie padovanojo ir daugiau vertingos patirties.
Aktorystės studijas baigusi lietuvė vaidino rusų juostoje „Herojus“ su tikromis garsenybėmis: Maratu Bašarovu, Aleksandru Balujevu, Tatjana Liutajeva, Dima Bilanu.
„Aš vaidinau pagrindinės herojės seserį, kuri myli vieną, bet išteka už kito ir galiausiai tas kitas ją kaip ir paleidžia, tad grįžta tas, kurį mylėjo. Žodžiu, klasika“, – apie darbą kine pasakojo aktorė.
Toks vaidmuo, ko gero, visiškai svetimas jos charakteriu, tačiau J.Jurkutė pareiškė: „Man tas blizgesys kartais patinka, nes pakylėja, sukuria nuotaiką. Kita vertus, aš visą laiką atsimenu: kad ir koks blizgus ledas, kad ir koks jis storas, apačioje yra dugnas. Kai vaikštai, žinai, kad gyvenime gali būti visaip.“
Šie metai Jurgitai ir Ryčiui išskirtiniai – jie ruošiasi tėvystei. Prieš puspenktų metų susituokusi pora kūdikio susilauks ankstyvą pavasarį.
Paklausta, ar yra iš tų žmonių, kurie prieš Naujuosius metus susidaro planą, Jurgita prisipažino pernai gal pirmą kartą susidariusi: tvarkingą, aiškų, apimantį visą patirtį, kurią įgijo.
Įdomiausia, kad apie metų vidurį ji tą planą pametė, tačiau metų gale apibendrindama rezultatus prisiminė, jog dauguma punktų išsipildė.
Ar ten buvo punktas tapti mama? „Taip, – švytėjo Jurgita. – Tik jis ne taip buvo suformuluotas. Žmogus viskam gyvenime turi pasiruošti.
Tas pasiruošimas kartais užtrunka, kartais yra skausmingas, pamokantis ir ugdantis kantrybę, bet jeigu neprarandi vilties ir išsaugai vidinį tikėjimą, anksčiau ar vėliau tai įvyksta.
Aš tikiu, kad už visas pastangas, kurias žmogus įdeda, ypač jei jos sąmoningos, nekenkiančios aplinkai ir sau pačiam, visada atlyginama.“
Parengė Milda AUGULYTĖ
