Kas jie – žmonės, laukinius gyvūnus pasmerkiantys ilgoms kančioms? Kokią žalą padaro mūsų gamtai ir kiek gyvūnų tokiu būdu nužudo kilpininkai? LRT TELEVIZIJOS laidos „Gamtos inspektoriai“ žurnalistai kartu su Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnais vyko į Tverečių, nedidelį pasienio su Baltarusiją miestelį. Aplinkosaugininkai turi informacijos, jog čia jau kurį laiką siautėja pavienis kilpininkas. Pareigūnai aptiko jo auką – kilpoje įstrigusią nebegyvą tauriojo elnio patelę. Aplink – kraujo žymės, liudijančios, jog pakliuvęs kilpon žvėris kurį laiką nesėkmingai bandė išsivaduoti. Paaiškėjo, kad kilpomis, tarsi kalėdų eglutės, „išpuoštos“ visos pakrūmės: kai kurios kilpos panaudotos nebe pirmą sykį, jau spėjusios įaugti į medžius. Suskaičiuotos 43 kilpos.
Net ir pričiuptas su visais įkalčiais, kilpininkas bandė išsisukti. „Ėjau mišku, pamačiau ir pasiėmiau“ – tokias pasakas seka bemaž kiekvienas kilpų meistras. Ne tik stirnų, bet ir smulkesnių žvėrelių likučiai voliojasi kilpų meistro valdose. Pareigūnus suglumino brakonieriaus pasiaiškinimas: „iš stirnos kojos pasigaminsiu rankeną lazdai“.
Tuo metu kilpininkas Jonas iš Molėtų rajono giriasi tokiu būdu reguliuojantis bebrų populiaciją – pagauna, bet jų nevalgo ir kailių nelupa. Palaukia, kol žvėrelis nusikankina ir paskandina jį tame pačiame tvenkinyje. Kauno regiono Gyvosios gamtos inspektoriams po ilgai trukusio tyrimo įkliuvo Kaišiadorių rajono, Dovainonių kaimo gyventojas. Aplink jo sodybą – daugiau kilpų nei medžių. Nuo kilpų nėra apsaugotas niekas: į ją gali pakliūti ir naminis gyvūnas, pavyzdžiui, į mišką paleistas palakstyti šuo. Net gudriausiais ir atsargiausiais miško karaliais tituluojami vilkai neišvengia kilpų ar spąstų. Liūdnas vaizdas, kurį Alytaus aplinkosaugininkai užfiksavo viename iš Dzūkijos miškų: kilpon pakliuvęs vilkas buvo pernelyg nusilpęs, kad galėtų būti išgydytas ir vėl paleistas į laisvę. Laukinio žvėries kančias nutraukė iškviesti medžiotojai. Už sąmoningą gyvūno kankinimą Lietuvoje jau kelerius metus taikoma baudžiamoji atsakomybė. Pavyzdžiui, už žiauriai nukankintą šunį galima metams atsisėsti už grotų. Tačiau nemažas kančias gyvūnams sukeliantiems kilpininkams gresia tik piniginiai nuostoliai: bauda nuo 600 iki 1700 eurų. Jei nustatoma, kad į kilpą pateko gyvūnas, pvz. stirna, teks atlyginti ir gamtai padarytą žalą – 1593 eurus.
