Kauniečiai vis mažiau stebisi matydami, kaip įvairūs pastatai ir gatvės virsta filmavimo aikštele. Vis dėlto neseniai vykę filmavimo darbai Nemuno pakrantėje šalia Vytauto Didžiojo bažnyčios ne vieną miestietį privertė krūpčioti.
Šioje vietoje dieną buvo filmuojamas epizodas, kuriame partizanas bėga nuo sovietų kareivių, o sutemus prasidėjo finalinė filmo scena, kurioje dalyvavo apie 30 žmonių.
Vyko susišaudymas, buvo mėtomos imitacinės granatos, sutelktas būrys uniformuotų sovietų kareivių, važinėjo karo technika.
Filmuojant senamiestyje buvo pastatyta dekoracija – senovinis tualetas. Jame slėpėsi vienas iš herojų, jį apsupo sunkvežimiai ir visureigiai, o tada prasidėjo mūšis.
Šios scenos aktoriams prireikė specialaus sudėtingo grimo – jų veidai turėjo atrodyti kaip sužeisti skeveldrų.
Vienos „Pelėdų kalno“ prodiuserių Justinos Ragauskaitės teigimu, technine prasme tai buvo bene sudėtingiausia scena.
Joje dalyvavo daugybė aktorių, karo technikos. Iš didelio keltuvo buvo apšviesta visa pakrantės aikštelė – taip sukurta mėnesiena.
Scenarijaus autorius Pranas Morkus šį epizodą pavadino „Mėnulis šviečia visiems“.
„Tą naktį mums reikėjo ir šlapio grindinio, nes filmo veiksmas vyko po lietaus, nors iš tiesų nelijo.
Todėl teko siurbliais pumpuoti vandenį iš Nemuno“, – pasakojo J.Ragauskaitė.
Kino teatruose istorinė drama „Pelėdų kalnas“ pasirodys 2018 metų vasario 16 dieną, minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį.
Didvyriškumas ir baimė
- Filmas „Pelėdų kalnas“ pasakoja apie 1947–1952 metų įvykius Lietuvoje.
- „Tai pasakojimas apie partizanų ryžtą, pralietą kraują, herojų tarpusavio meilę, tvyrojusią baimę būti nubaustam, ištremtam ar nužudytam.
Baimė nenumalšino laisvės siekio, – pasakojo režisierius A.Juzėnas. – Lietuvos partizanų tikslas – nunešti žinią apie Sovietų Sąjungos režimą į Vakarus, ypač „Amerikos balsui“. Į partizanų gretas įsiliejo daug jaunų žmonių, net gimnazistų.“
