- Nuo projekto pabaigos praėjo jau beveik metai. Kokie įspūdžiai prisimenant šią patirtį?
Viktorija: Dabar galėčiau palyginti tai su užrašų knygele, kurios vietos visos jau užpildytos ir ji užversta. Atsiversti, paskaityti ir prisiminti – miela, nes tai buvo didžiulis gyvenimo nuotykis.
Julius: Iš tikrųjų tai buvo įdomus ir sunkus gyvenimo nuotykis, kuris pareikalavo daug psichologinių išteklių. Smagu, kad tą iššūkį iš dalies išlaikiau, bet nežinau, ar norėčiau tai pakartoti.
- Kas labiausiai įsiminė dalyvaujant projekte? Kažkoks įvykis, o gal – žmonės?
Julius: Įsiminė tai, jog iš tiesų žmonės gali būti tokie veidmainiai: gali šypsotis tau į akis, po to „durti peilį į nugarą“ ir po to lyg niekur nieko apsimetinėti draugais.
Viktorija: Du įsimintiniausi įvykiai man buvo šie: šuolis parašiutu, kuris buvo visiškai netikėtas dalykas ir rytas, kai mane išgąsdino vienas iš darbuotojų, persirengęs pabaisa, kuomet šalia nebuvo Juliaus.
- Ar vis dar palaikote ryšį su kitais projekto dalyviais?
Viktorija: Su vienais bendrauju daugiau, su kitais – šiek tiek mažiau, o su kai kuriais iš viso nutrūko ryšiai. Tačiau taip ir turi būti, laikas visada parodo žmones, kurie lieka šalia tavęs arba tavo gyvenime pasirodo tik trumpam.
Julius: Taip, žinoma bendrauju, juk su viena iš jų aš gyvenu (juokiasi).
- Kaip dalyvavimas realybės šou pakeitė jūsų gyvenimus?
Julius: Būdamas realybės šou išmokau nemažai pamokų – tiek teigiamų, tiek neigiamų.
Viktorija: Realybės šou suteikė didesnį matomumą socialiniuose tinkluose, „gerai papurtė“ ir davė didesnį stimulą daryti tai, kas patinka bei nebijoti kritikos.
- Julius laimėjo projektą, bet panašu, kad iš tiesų laimėjote abu – vienas kitą. Ar eidami į projektą tikėjotės rasti meilę?
Julius: Iš tiesų, prieš eidamas apie tai net nebuvau susimąstęs, bet gyvenimas tuo ir įdomus, kad pilnas netikėtumų. Manau, kad tai ir buvo mano didžiausias prizas, o ne materialūs dalykai.
Viktorija: Visiškai negalvojau apie jokias simpatijas ar, tuo labiau, meiles. Tačiau Dievas man atsiuntė Julių turbūt tam, kad suprasčiau, kiek galios ir jėgos gyvenime turi besąlygiška meilė. Vis dar galvoju: už ką man taip pasisekė?
- Po realybės šou ir jo metu buvo ir tokių, kurie netikėjo jūsų jausmais. Kaip reagavote į tokią nuomonę?
Julius: Man iš tiesų keista. Kodėl žmonės šiais laikais gyvena pasiduodami socialinių tinklų ir visos medijos įtakai, taip išgyvendami kitų žmonių gyvenimus, užuot atsimerkę, įkvėpę oro ir pradėję gyventi savo nuostabų gyvenimą, kurį kiekvienas galime susikurti patys, nesvarbu, kas mes, iš kur esame, kokios mūsų materialinės galimybės. Visi galime būti laimingi. Todėl man nuoširdžiai nesvarbu ką mano kiti, aš gyvenu savo gyvenimą ir man jį gyventi nereikia kažkieno pritarimo.
Viktorija: Visiškai pritariu!
- Kaip judviejų gyvenimas atrodo dabar? Kuo gyvenate, kuo užsiimate?
Julius: Mano gyvenimas atrodo taip, kaip ir visų žmonių, jis niekuo nėra išskirtinis. Mano dienos paženklintos įvairiais iššūkiais, kuriuos lydi pergalės ir pralaimėjimai. Užsiimu gyvenimu.
Viktorija: Gyvenimas toks, kokį matome ir gyvename kiekvienas: su mokslais, darbais, sunkumais, svajonėmis ir tikslais. Kartais sunkesniais momentais, kartais džiugesniais. Tačiau kitaip būtų neįdomu. Kalbant apie užsiėmimus – visada darau daugiau nei galiu suspėti, tada atrodo, jog išnaudoju kiekvieną gyvenimo sekundę.
- Vis dar gyvenate skirtinguose miestuose. Ar atstumas jums kliūtis?
Viktorija: To vadinamojo „atstumo“ nėra. Kaip manote, ar tikrai meilei gali būti kažkokių kliūčių?
- Kaip paprastai atrodo jūsų pasimatymai?
Viktorija: Nuo jaukios vakarienės namuose iki spontaniškų kelionių į užsienį. Turbūt esame pakvaišusi pora, kuri dviese galėtų iškeliauti į negyvenamą salą ir ten būti patys laimingiausi, nes turėtume vieną dalyką: žodį „mes“.
