„Visada labai domėjausi kinu. Skaičiau žurnalus, sekiau naujienas, kiekvieną pirmadienį skubėdavau į kino salę. Tiesiog tuo gyvenau. Tačiau galimybė pačiai atsidurti ekrane, galimybė tapti aktore atrodė tokia tolima ir nepasiekiama, kad net nedrįsau apie tai rimčiau galvoti“, – pačią pradžią atskleidžia Gražina.
„Tai kaipgi viskas prasidėjo?“ – nekantrauja sužinoti laidos vedėja Kristina Rimienė.
„Viskas turbūt prasidėjo nuo Liudo Ruikos darytos nuotraukos, mano portreto. Ji laimėjo apdovanojimų, iškeliavo į parodas ir gavau kvietimų filmuotis. Nusifilmavus kartą, du jų pasipylė dar daugiau. Tada supratau, kad jeigu taip kviečia, reikia eiti šiuo keliu – mokytis aktorystės. Tuo labiau kad labai norėjau tapti profesionale, nemėgau daryti, kai nežinau, kaip viskas privalo vykti.“
Prisimindama kelią į aktorystę, Gražina ypač šypsosi kalbėdama apie trumpą gyvenimo laikotarpį modelių agentūroje. „Tai buvo viena pirmųjų modelių agentūrų apskritai. Viskas veikė visiškai kitaip nei šiandien: mes turėdavome ateiti ir sėdėti biure nuo ryto iki vakaro, beveik visą oficialią darbo dieną. Jeigu nebūdavo jokių darbų, pavyzdžiui, rūbų matavimų ar fotosesijų, visiškai neturėdavome ką veikti. Sėdėdavome ir megzdavome – gal dešimt merginų viename kambaryje. Net knygos nepavykdavo paskaityti, juk būrys žmonių... Man labai greit atsibodo nieko neveikti“, – pasakoja Gražina ir pradeda kalbėti apie savo tikrąją aistrą – rašymą.
Aktorystė Gražiną aplankė jau kiek vėliau, o rašymas lydėjo nuo pat mažumės: „Jau mokykloje rašydavau ilgus rašinius, auklėtoja prašydavo skaityti prieš klasę kaip gerą pavyzdį. Taip pat rašiau ilgiausius laiškus giminaičiams, draugams svetur. Manau, tai irgi prisidėjo prie plunksnos lavinimo. Vėliau ilgai dirbau kaip žurnalistė, tačiau visada susidurdavau su ta pačia situacija: mano interviu būdavo tokie ilgi, kad tiesiog netilpdavo į periodinės spaudos formatą. Supratau, kad reikia dar daugiau erdvės, nes aš nemėgstu trumpų, karpytų pokalbių. Gediminas Storpirštis juokėsi iš mano sąvokos „iškalbinti“. Būtent – aš mėgstu žmones iškalbinti. Galiu laukti to momento metus, galiu bandyti per kelis kartus, bet noriu išsamaus, ilgo, o ne atmestino pokalbio“, – pasakoja Gražina.
Gražina yra knygų „Gyvenimas kaip teatras“ ir „Tumino sodas“ autorė. Abi knygos pagrįstos labai artimais, ilgais pokalbiais su kino bei teatro asmenybėmis. „Visus savo pašnekovus pažinojau, bet rašydama knygas pažinau dar labiau. Pažinti padeda ne tik interviu, pažinti padeda net laikotarpis iki interviu, kada tu pajauti, kad žmogus galbūt blogai jaučiasi ir yra nepasiryžęs kalbėti. O galbūt atvirkščiai – jis jau pasveiko ir gyvena nuostabiai. Tarp kitko, paneigsiu stereotipą: vyrus prakalbinti daug lengviau negu moteris“, – žanro specifiką analizuoja Gražina.
„O apie savo vyrą Algimantą Mikutėną ar nebijotumėte rašyti?“ – klausia laidos vedėja K.Rimienė.
„Bijot nebijočiau, nes viską apie jį žinau. Bijočiau, kad nežinosiu, kaip paklausti iš naujo“, – šypsosi Gražina.
Paklausta apie ypač romantiškai iš šono atrodančią meilę tarp aktorės ir operatoriaus, Gražina teiginį papildo: „Tokios istorijos gana dažnos. Ir tokios poros – pačios tvirčiausios.“
Visas interviu - šeštadienį 9.30 val. laidoje „Pasaulis pagal moteris“ per TV3.
