Šie metai Lietuvoje paskelbti Piliakalnių metais, todėl būtent nuo jų TV žiūrovams 20 valandą bus transliuojama šventinė programa.
Net ant šimto Lietuvos piliakalnių bus pratęsta prieš devynerius metus gimusi tradicija – 21 valandą kartu giedoti Lietuvos himną, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „TV antena“.
Jachtos „Ambersail“ įgulos idėja – aplankyti pasaulio lietuvių bendruomenes ir paraginti visus vienu metu giedoti himną – virto pagrindiniu, nelaužomu, būtinu Valstybės dienos šventei akcentu.
Kaip ir kasmet, giedoti himno kviečiami visi – namie, susirinkę prie piliakalnių, gatvėje ar prie televizoriaus.
Ant piliakalnių toną duos žinomi Lietuvos atlikėjai, šįmet tapsiantys „Tautiškos giesmės“ šaukliais. Tai taps ir simboline Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventės įžanga.
Pavyzdžiui, Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ giedos ant Upytės piliakalnio, Raminta Naujanytė-Bjelle – ant Ukmergės piliakalnio viršūnės, Česlovas Gabalis – ant Jonavos piliakalnio, Donalda Meiželytė – ant Pūniavos piliakalnio.
20 valandą prasidėsiančioje transliacijoje bus rodomi įvairių Lietuvos regionų piliakalniai ir pasirengimas giedoti himną, o pagrindiniu programos centru taps Dubingių piliakalnis, kur kadaise gyveno Lietuvos valstybingumą ne kartą gynusi Radvilų giminė.
Ant Dubingių piliakalnio koncertuos Olegas Ditkovskis, Saulius Petreikis, sutartinių grupė „Trys Keturiose“, Neda, Kostas Smoriginas ir kiti žinomi atlikėjai.
„Tautiškos giesmės“ toną TV eteryje ant Dubingių piliakalnio užduos Andrius Mamontovas.
„Tautiška giesmė“ yra mūsų pergalės ir triumfo simbolis. Jos giedojimas yra ne tik didžiulė garbė, bet kartu ir priminimas, jog esame laisvi ir savo gyvenimą kuriame patys“, – sakė dainininkas.
Kas nutiktų, jei jis susirgtų ir giedotojus užvesti tektų transliacijos vedėjui A.Tapinui?
„Aš prastai dainuoju, bet tai nereiškia, kad dėl to jaudinuosi. Kai neseniai filmavome dokumentiką Balkanuose, Mostaro mieste užtraukiau dainą bosniškai, nejaučiau dėl to jokios gėdos ar nepatogumo.
Be to, man patinka amerikietiškas požiūris į himną. Jį gali ir turi giedoti visi, jokio skirtumo – gerai tai darai ar prastai. Svarbiausia – iš širdies. Nepataikyti į natą čia – mažiausia problema“, – juokėsi Andrius.
Jam jau ne pirmą sykį teks vesti TV renginį, skirtą Valstybės dienai. Pernai A.Tapinas vedė transliaciją, kurios metu himnas buvo giedamas šalies istorinėse sostinėse.
„Sužavėjo vienybės jausmas, tvyrojęs ore. Tikiuosi, ir šįmet taip bus. Kai matai, kaip prosenelis su proanūkiu eina giedoti himno, o tada traukia iš visos širdies, tai tikrai sujaudina ir sušildo.
Smagiausia, kad tai ne iš viršaus nuleista, o pačių žmonių sukurta iniciatyva. Lietuviai šią dieną gieda himną, kad ir kur būtų – nuo Kazachstano iki Amerikos.
Smagu, linksma, naujoviška, bet ir labai pilietiška. Tokia ir turi būti šventė. Tai puikus būdas ugdyti patriotizmą, ne primestą, bet ateinantį iš vidaus. Juk visi šioje šventėje dalyvauja savo noru. Taip siunčiame signalą ne tik sau, bet ir mūsų draugams, sąjungininkams, kaimynams.
Juk, jokios paslapties, mes mėgstame ginčytis, dažnai vienu klausimu turime keturias skirtingas nuomones. Bet kai yra proga ir priežastis susivienyti, mes tai padarome“, – svarstė A.Tapinas.
Jis sutinka su nuomone, jog Liepos 6-oji lietuviams – mažiau suprantama šventė nei Kovo 11-oji ar Vasario 16-oji.
„Su Nepriklausomybės Aktais lyg ir viskas aišku, dėl Vasario 16-osios dabar – dar daugiau džiaugsmo, kai Liudas Mažylis rado Aktą Vokietijoje.
O Liepos 6-oji – šventė, kurios datą nustatė istorikai. Gal su šia diena emocinis lietuvių ryšys mažesnis, tačiau prisiminti, kad turėjome karalių, didelę valstybę, yra smagu.
Ir data gera. Kažkuris komikas yra pasakęs, kad nepriklausomybę abu sykius skelbę signatarai negalvojo apie žmones, nes vasaris ir kovas – šalti, vėjuoti mėnesiai, švęsti sudėtingiau. Amerikiečiai, prancūzai padarė protingiau – jų šventės šiltu metų laiku. Šiuo požiūriu Liepos 6-oji yra geriausia šventė. Tai, žinoma, juokai“, – šypsojosi A.Tapinas.
Kai Valstybės dieną netenka dirbti, jis su šeima lankosi šventiniuose renginiuose, yra šią progą paminėjęs Kernavėje, Kaune.
„Mes, lietuviai, dar tik mokomės švęsti tokias progas. Jei pažvelgtume į netolimą praeitį, pamatytume, kad dar neseniai tokie renginiai buvo pernelyg oficialūs, rimti, lyg kažkas liūdno ir skausmingo.
Dabar požiūris keičiasi, šventė turi būti linksma ir neįpareigojanti. Tokią ir įsivaizduoju Liepos 6-ąją. Dar smagiau, kad visuomenė pati kuria šventės tradicijas, giedojimas – geriausias pavyzdys. Ateikite prie piliakalnių arba bent jau įsijunkite televizorių – pabūkime visi kartu.
Be to, šįmet bus dar įdomiau, nes giedama ant piliakalnių. Žinojau, kad Lietuvoje jų daug, juk mūsų šalies regionuose – šimtmečiai karinių konfliktų istorijos, bet dvidešimties staigiai išvardyti, prisipažinsiu, negalėčiau. Jei tai nutiktų TV žaidime, tektų kreiptis pagalbos į žiūrovus ar istorikus“, – juokėsi intelektinio žaidimo „Auksinis protas“ vedėjas.
Susipins folkloras ir šiuolaikinė muzika
* Himno giedojimu transliacija nesibaigs – 21.45 val. Dubingiuose estafetę iš A.Tapino perims laidų vedėja Eglė Daugėlaitė, kuri ves koncertą, skirtą tautinio kostiumo konkurso „Išausta tapatybė“ finalui.
* Šio konkurso, vykstančio jau trečią sykį, atranka buvo surengta visuose Lietuvos etnografiniuose regionuose, jo rengėjai džiaugėsi, kad lietuvių susidomėjimas tautiniais kostiumais dėl to smarkiai išaugo.
* Koncerte puošnius tautinius drabužius demonstruos konkurso dalyviai, gros vienas žymiausių Lietuvos džiazo kūrėjų Dainius Pulauskas su grupe.
* Koncerto programoje susipins folkloras ir šiuolaikiniai muzikos stiliai, skambės Veronikos Povilionienės, Skirmanto Sasnausko, Kotrynos Juodzevičiūtės, „Trys Keturiose“ ir kitų žinomų atlikėjų balsai.
