Blausi šviesa, saulėje įdegę kūnai, romantiška muzika. E.Lust filmuose seksas pateikiamas estetiškai. Iš Stokholmo kilusi režisierė aktoriams nuolat pabrėžia, kad reikia ne tik mylėtis, bet ir atskleisti jausmus.
Galbūt todėl politikos mokslus studijavusios kūrėjos filmais žavisi ir vyrai, ir moterys, o jos įsteigta studija klesti.
„Kovoju už moterų teises ir stengiuosi kuo geriau suprasti seksualumą“, – sakė E.Lust.
– Kodėl ėmėtės pornografinių filmų?
– Kai žiūrėdavau sekso juostas, mano kūnas geidė to, ką mato, o protas – ne. Todėl norėjau sukurti kai ką nauja.
Išvykau į Ispaniją, ten mokiausi kurti filmus. Kai atsirado galimybė imtis trumpametražės juostos, nutariau parodyti, kad pornografija gali būti estetiška, korektiška ir feministinė.
– 2004-ųjų filmą „The Good Girl“ internetu nemokamai parsisiuntė daugiau nei du milijonai žiūrovų.
– Tada supratau, kad žiūrovams reikia kokybiškos ir estetiškos pornografijos.
– Septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose sekso filmai buvo meniškesni, nepanašūs į dabartinius neskoningus kratinius. Kas atsitiko?
– Manau, didelę įtaką padarė filmavimo technikos revoliucija.
Dabar beveik kiekvienas galime nusipirkti filmavimo kamerą. Daugybė žmonių panoro kurti sekso filmus ir iš to uždirbti.
Kuo pikantiškesni vaizdai, tuo daugiau pinigų.
– Kaip vyksta darbas jūsų filmavimo aikštelėje?
– Kūrybinėje grupėje daugiausia moterys. Jų požiūris į seksą subtilesnis.
Mūsų filmuose į partnerį žiūrima ne kaip į priemonę malonumui patirti. Be to, gerbiame aktorius.
– Jūsų filmuose moterys rodo iniciatyvą. Pavyzdžiui, viena herojė nesivaržydama vilioja slidinėjimo mokytoją.
– Mano juostose moteris – visada pagrindinė herojė. Svarbiausia – jos pasitenkinimas, geismas. Kita vertus, tai nereiškia, kad vyras nepatiria malonumo.
– Jūsų filmuose daug juokiamasi.
– Humoras padeda atsipalaiduoti net kai mylimasi prieš filmavimo kamerą.
– Kokį pornografinių filmų aktorių laikote geru?
– Ieškau įdomių, teigiamą energiją skleidžiančių asmenybių. Tiesą sakant, tokie žmonės dažnai patys mane susiranda.
Kuo esu garsesnė, tuo daugiau sulaukiu laiškų. Kasdien gaunu 5–10 laiškų, kuriuose žiūrovai išlieja slaptas fantazijas. Per mėnesį įgyvendiname dvi.
– Tarp jų yra filmų apie pasimatymus su vaikinais, iškviečiamais telefonu. „Fight Club“ vaizduojamos orgijas su vyru iš prekybvietės. Kaip pasirenkate istorijas?
– Tai priklauso nuo daug ko. Vieną kartą tai būna nereali idėja, kitą – įdomūs charakteriai ar išskirtinės veiksmo vietos.
– Ar pasikeitė jūsų pačios lytinis gyvenimas, kai pornografinių filmų kūrimas tapo darbu?
– Matau, kaip mano aktoriai žvelgia ir vertina savo kūnus. Tai man daro didelę įtaką. Juk įdomu gilintis į save.
– Jūsų vyras Pablo Dobneris yra bendrovės „Lust Films“ generalinis direktorius, auginate dvi dukteris. Ar jos žino, kaip mama ir tėtis uždirba pinigus?
– Taip, jos žino, kad kuriame filmus, kuriuose žmonės dažnai būna nuogi, bučiuojasi ir mylisi.
– Internete patariate tėvams, kaip su vaikais kalbėtis apie pornografiją. Teigiate, kad tai daryti reikia be užuolankų.
– Internete pilna sekso, todėl negalima vaikų palikti likimo valiai.
Privalome kuo anksčiau šnekėtis ir analizuoti tai, ką jie ten mato.
– Tėvams sunku apie tai prabilti.
– Tikrai nebus geriau, jei jie gėdijasi. Tuomet vaikams susidarys įspūdis, kad seksas yra kažkas nenatūralaus. Bet juk tai kvailystė.
Mes visi šiame pasaulyje atsiradome todėl, kad žmonės mylisi.
Parengė Monika Jakaitytė
