„Kai nebaigiau mokslo, tai nebuvo ir galimybių susirasti darbo normalaus“, – savo istoriją vyras pasakojo laidoje „Emigrantai“.
Viskas prasidėjo prieš dvylika metų, kai Renatas paliko gimtąjį Panevėžį ir išvyko į Ispaniją uždarbiauti. Manė užsidirbs, pasitaupys ir grįš namo, bet per visą tą laiką jis ne tik kad neužsidirbo, bet ir visai pamiršo pinigų skonį. Šešeri metai – tiek su pertraukomis Renatas pragyveno Ispanijos sostinės gatvėse, kur geriausiais, tuomet dar jauno vaikino, draugais tapo Madrido benamiai. „Dabar turiu kur gyventi, bet gatvės draugų niekada neišduosiu“, – tikins jis.
Darbus emigrantas keitė vieną po kito, ir nė vienas neatnešė nei džiaugsmo, nei pinigų. Vos susiradęs ką nors pastovesnio, vaikinas išsinuomodavo kambarį, bet darbo netekdavo ir vėl išsikraustydavo ant suoliuko. Darbdaviai dažniausiai net neįtardavo, kad darbo prašytis atėjęs lietuvis – benamis. Nusiprausia, apsirengia brangiais drabužiais, net pasikvepina, o tada keliauja į susitikimą kaip bet kuris kitas žmogus.
„Išsimaudydavai pliaže ir eini, nešioji savo tą gyvenimo aprašymą, bandai, gal kas bent nelegaliai priims“, – skaudžią realybę „Emigrantuose“ prisimins panevėžietis Renatas. Vyras neslėps: vogti jis išmoko dar gyvendamas Panevėžyje, o atsikraustęs į Ispaniją irgi vis ką nors nugvelbdavo, už ką netgi buvo teistas. Laimei, šiuo metu ką valgyti emigrantas turi, o benamio statusas – tik prisiminimuose. Kaip pasiekus dugną nuo jo atsispirti?
Renato istorija „Emigrantuose“ – šį antradienio vakarą, 19:30 val. per LRT televiziją.