Skaudžią istoriją Auksuolė pradėjo pasakodama, jog su vyru šventai tikėjo, kad jų gyvenimas palengvės, jeigu tik pavyks persikelti gyventi į Ameriką. Tuo metu – 2000-aisiais – buvo kalbama, kad ten žmonės gyvena neskaičiuodami pinigų. Tiesa, nelaimės sekė viena paskui kitą. Tarsi kažkas iš aukštai norėjo pažiūrėti, ar ji šios šalies nusipelno. Daug kartų ji norėjo tiesiog nuleisti rankas ir pasiduoti, bet to nepadarė, nes visą laiką stengėsi dėl vaikų.
Vyrui išvykus į Jungtines Amerikos Valstijas, A. Kišonaitė dar tik tvarkėsi dokumentus, dėl atvykimo į šalį. Po procedūrų, trukusių net trejus metus, Auksuolė ir jos dukra gavo leidimą dirbti ir gyventi Amerikoje, tik jau be savo sūnaus. Vaikinas buvo pilnametis, todėl imigracijos pareigūnai nusprendė, kad paskui mamą sekti jam nėra būtina. Plyštančia širdimi palikusi Kaune savo pirmagimį Auksuolė su dukra vis tik nusprendė keliauti pas vyrą.
Vykdama į Ameriką Auksuolė tikėjosi, kad toje šalyje – rojus. Bet atvykusi pajuto tikrą pragarą. Trejus metus be žmonos emigracijoje gyvenęs vyras susikūrė naują gyvenimą.
„Jis pasakė, kad nusikalto, padarė klaidą. Ne tai, kad klaidą, bet jis turi kitą moterį. Ir pats jis sakė – širdžiai neįsakysi“, – prisiminimais dalijosi emigrantė, davusi vyrui laiko galutinai apsispręsti. Vyro atsakymo Auksuolė laukė metus. Deja, jis pranešė, kad pasirinko kitą.
Antrasis bandymas kabintis į gyvenimą Amerikoje prasidėjo dar liūdniau – su tragiška diagnoze iš medikų. Gydytojai pranešė, kad Auksuolė gali mirti. Rodėsi, kad po šios žinios moters jau niekas nebepalauš. Deja... „Gavom žinią, kad reikia atvažiuoti laidoti sūnaus“, – atvirai pasakojo ji. Kaip, patyrus tiek daug išgyvenimų, atsistoti ant kojų? Itin atvira, nuoširdi ir skaudi lietuvės istorija antradienio vakarą, 19:30 val.
