Spalio 17-ąją dainininko Stano žmona Indrė pagimdė dukterį – trečią poros vaiką. Atlikėjas niekada neslėpė, kad šeima jam svarbiausia.
„Šeima – vieta, kurioje galiu būti savimi. Vieta, kurioje aplinkiniams galiu pasakyti, kad dabar aš piktas, nelįskite. Vieta, kurioje galiu būti negražus, neišsimiegojęs. Vieta, kurioje galiu apkabinti brangų žmogų todėl, kad tiesiog norisi jį apkabinti. Tai – šeima“, – kalbėjo dainininkas LRT laidoje „Gyvenimas“.
Prieš 9 metus grupės „Delfinai“ lyderis septyneriais metais jaunesnę širdies draugę Indrę Barkutę vedė apsuptas apsaugos, tik artimųjų draugijoje. Dabar juodu augina sūnus Ričardą ir Adomą, o prieš porą mėnesių Stavickių šeimą vėl aplankė gandrai – pasaulį išvydo duktė Joana, šiuo vardu pavadinta Stano močiutės garbei.
„Mano galva, turėti vaikų nėra nei pašaukimas, nei pasirinkimas. Tai – pareiga. Jeigu Dievas davė galimybę tau ir tavo artimam žmogui susilaukti vaikų, dangstytis tokiais žodžiais, kad „ateis laikas“, „tada, kai“ arba „kai eisiu šitas pareigas“, yra niekai.
Kai susilauki vaiko, kai laikai savo rankose gyvybę, supranti, kad bet kokios karjeros galimybės, bet kas, ką esi prieš tai padaręs gyvenime ir ką dar gali padaryti, nublanksta prieš šį stebuklą. Tai neįsivaizduojamai sudėtinga ir kartu paprasta bei nuostabu. Tai – pareiga“, – įsitikinęs vyras.
Atlikėjas žino: jei prieš aštuonerius metus būtų nutaręs dar padirbėti, pakoncertuoti, nes šeimai dar ne laikas, dabar nebūtų žmogaus – aštuonerių metų Ričardo, kuris jau eina į antrą klasę.
Jeigu prieš trejus metus jis arba žmona būtų pasiūlę nuvykti į Ispaniją paatostogauti, pagyventi sau, kaip dabar populiaru sakyti, nebūtų Adomo – „trejų metų nerealaus berno, jo darželio chebros, viso to pasaulėlio, kurį jis aplink save sukuria“.
Paklaustas, ar trys – pabaiga, vyras sakė į ateitį žiūrįs filosofiškai ir krikščioniškai: jei bus galimybė, be jokių abejonių, nes nėra didesnės dovanos kaip galimybė turėti vaiką.
Stano ne iš tų menininkų, kurie iki paryčių laiką leidžia studijoje ar visa galva pasineria į kūrybines kančias pamiršdami šeimą. Vyras turi griežtas taisykles: darbą pradeda aštuntą valandą ryto, šeštą vakaro skuba namo. Augindamas du sūnus jis išėjo puikią mokyklą, todėl dabar be didelių kalbų viskuo padeda žmonai.
„Vystyklus pakeisti galiu, maudyti padedu. Bet šiuo metu esame susitarę taip: yra dar du vaikai, ir ji labiau rūpinasi Joana, o aš šiais dviem – migdau, guldau, prausiu, rengiu, maitinu ir dirbu taksistu“, – pasakojo daugiavaikis tėvas.
Pasak dainininko, tai, kokį žmonės jį mato TV ekranuose ir spaudoje, tėra jo paties susikurtas įvaizdis. Užsidarius durims jis tampa tiesiog vyru savo žmonai ir tėčiu trims savo vaikams.
„Laikai stipriai keičiasi. Mano vyresnio vaiko lopšinė buvo „Gangnam Style“, mano jaunesnio vaiko lopšinė yra „Pineapple Pen“. Nesu iš tų, kurie perduoda vaikams muzikines žinias, gautas iš senelių.
Aš nedainuoju apie miegančią ar krebždančią pelytę. Mes prieš miegą pažiūrime kokius nors vaizdelius „YouTube“, paklausome gero „gabalo“ ir einame miegoti su pasaka apie Žmogų-vorą – aš seku pasakas apie Žmogų-vorą, Betmeną ir kitus šiuolaikinius herojus“, – miegamojo paslaptis atskleidė dainininkas.
Daugiavaikiu tėvu tapęs prodiuseris džiaugiasi glaudžiu ryšiu su abiem sūnumis. O štai dar viena moteris šeimoje jam tapo nemenku iššūkiu.
„Moterų pasaulis man svetimas. Dėl objektyvių priežasčių – aš juk vyras. Bet laukiu laiko, kai manęs ims klausinėti, pateiks klausimą, į kurį nežinosiu atsakymo: koks Everesto aukštis žinau, o kokia suknele aprengti Barbę, supratimo neturiu.
Berniukus jaučiu, mūsų interesai bendri: ir aš laukiu, kada pasirodys nauja „Žmogaus-voro“ dalis, ir aš laukiu, kada pasirodys „GTA5“ ar „GTA6“ kompiuterinio žaidimo atnaujinimas, bet, pavyzdžiui, „Bridžitos Džouns dienoraštis“ man tamsus miškas.
Man pačiam įdomu, kaip į tai reaguosiu: ar pradėsiu domėtis, ar siųsiu pas mamą aiškintis“, – ateitį miglotai įsivaizdavo Stano.
Kaip ir kiekvienas menininkas, svarbiausius savo gyvenimo etapus Stano įamžina kūryboje, o dabar kūrybinio įkvėpimo atsirado dar daugiau.
Viena gražiausių savo dainų jis vadina „Žmogų-tėtį“: „Tu jau miegi, sūnau, šalia pabūti laisvą tik dabar radau minutę. Į kojas kimba žaislai, tvarkyk netvarkęs, mano angelas mažas užsimerkęs...“
Ji netapo hitu kaip dainos apie meilę, akis, lūpas ir debesis, bet „Žmogus-tėtis“ atsirado per vieną akimirką – jos nereikėjo kurti, ji liejosi iš vidaus.
„Skiriama visiems tėčiams“, – šypsodamasis kalbėjo daugiavaikis tėvas ir pridūrė: „Tėčiai, mes esam žiauriai kieti padarai.“
Parengė Milda Augulytė
