Dar būdama laimingai ištekėjusi Edita Mildažytė kažkada interviu nuojautos vedama tarstelėjo, jog 50-metį sutiks viena. Šie žodžiai tapo pranašiški, kai 2016-aisiais moteris neteko savo vyro Gintauto Vyšniausko. Nors po jo mirties jau praėjo daugiau nei dveji metai, apie netektį kalbėti viešai E.Mildažytė vengia: „Bet kokie mano prisiminimai labai žeidžia kažką kitą ir tai, kad aš prisimenu viešai, kažkam sukelia skausmą, – atviravo E. Mildažytė. – O kada man pačiai kils noras kalbėti? Na, mūsų gyvenimas buvo spalvingas. Aš neseniai bandžiau ieškoti nuotraukų, tai albumų yra pridėtos pilnos knygų lentynos, bet kol kas aš nenoriu grįžti ir man to nereikia.“
Tačiau artėjant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui E.Mildažytė leido sau pamąstyti apie šalį, kurioje užaugo ir subrendo kaip asmenybė: „Aš manau, kad Lietuvai pirmiausia reikia psichoterapeuto kaip psichikos traumą patyrusiam žmogui. Ir pirmiausia reikia sužinoti diagnozę mums patiems ir pripažinti sau, kad esam potrauminė visuomenė, – kalbėjo žurnalistė. – Reikia išmokti paprastą dalyką – klysti, nekaltinti savęs ir nekaltinti kitų. Ir suprasti, kad jeigu padarei klaidą, reikia arba ją ištaisyti, arba kokiu nors būdu iš jos išsisukti, bet negyventi visą gyvenimą toje klaidoje. Juk visi mes jų darom. Niekas nenugyvena gyvenimo be klaidų ir niekas nenugyvena tobulo gyvenimo. Taigi, užtenka norėti to tobulo gyvenimo. Mes visi tiesiog gyvenam. Nueinam nuo gimimo iki mirties. Taškas. Ir toje atkarpoje reikia stengtis kiek galima daugiau džiaugsmo patirti pačiam ir kiek galima daugiau jo suteikt kitiems.“
Apie savo gyvenimo kelią „Auksinių bičių“ apdovanojimuose „Publikos simpatijų“ prizą pelniusiame dokumentiniame cikle „Gimę tą pačią dieną“ pasakos Edita Mildažytė, Gintaras Jakelis bei Inesa Raudonienė. Trys istorijos – jau šį vakarą 19:30 per LRT TELEVIZIJĄ.
