Dabar S.Starkutė nė iš tolo neprimena tos savimi nepasitikinčios, kuklios moksleivės. Mados pasaulyje dirbanti moteris prisipažino paauglystėje nesvajojusi apie modelio karjerą.
Simona dar būdama nepilnametė atsitiktinai atsidūrė modelių atrankoje – palydėjo draugę. Agentai pastebėjo išskirtinius salės kampe stovinčios merginos bruožus ir pakvietė į pokalbį. Tas susitikimas pakeitė jos gyvenimą.
„Tuo metu nežinojau, ką daryti su savo gyvenimu, – LRT televizijos laidoje „Stilius“ prisiminė S.Starkutė. – 18 metų išėjusi iš tėvo namų (Simonos tėvai išsiskyrė. – Red.) neturėjau kur eiti. Mane priėmė geriausios draugės mama. Taip baigiau mokyklą.
Kad nesėdėčiau ant sprando, pradėjau keliauti (su modelių agentūromis. – Red.). Žinojau viena: jei kokioje nors šalyje praleisiu kelis mėnesius, draugės šeimai nereikės manęs maitinti.
Iš agentūrų gaudavau kišenpinigių. Tie pinigai būdavo tokie maži, kad iš jų pragyventi sunku, bet visko išmokstama.“
Simona prisiminė, kokia vieniša jautėsi mados sostine vadinamame Milane. „Labai daug verkdavau, – pasakojo garsi moteris. – Agentūros savininkas, su kuriuo gerai sutariau, mane bandydavo pamaloninti – tai ledų atnešdavo, tai nuveždavo savaitgalį į žirgyną pajodinėti.“
Pirmą darbą lietuvė gavo po ilgo atrankų maratono.
„Visa komanda (fotografas – taip pat) kalbėjo tik itališkai. Jie ant manęs rėkdavo, nes visiškai nesuprasdavau, ką turiu daryti priešais kameras.
Persilaužti buvo sunku, bet po kokių trejų ar ketverių metų pradėjo sektis“, – karjeros pradžią prisiminė modelis.
Per kančias – į žvaigždes. Taip savo karjerą galėtų apibūdinti S.Starkutė. Pinigus ir šlovę teko užsidirbti beprotiškai sunkiu darbu.
Ji niekada nebuvo užmigusi ant laurų. Simona įsitikinusi, kad šlovė apsvaigina tik tuos, kurie išgarsėja per vieną naktį.
„Kuo daugiau galėjau užsidirbti, tuo daugiau dirbau. Mano rekordas – trisdešimt darbo dienų per mėnesį.
Per naktį skrendi, nusileidi paryčiais, o po dviejų valandų jau laukia fotosesija. Be miego tekdavo išstovėti ir 16 valandų. Tada nusnaudi viešbutyje kelias valandas ir vėl į oro uostą“, – prisiminė Simona.
Pasaulį išmaišiusi jauna moteris sakė esanti dėkinga likimui už galimybę tapti modeliu. O skaudi patirtis ir darbas svetur išmokė savarankiškumo ir suteikė daug naudingų pamokų.
Likimas jai nepagailėjo smūgių: tėvų skyrybos, netikėta motinos ir brolio mirtis. Simona sakė, kad kabintis į gyvenimą padėjo malda ir pokalbiai mintyse su mirusiais artimaisiais.
„Būdama jauna ir daug ko nesuprasdama kaltinau visus ir viską. Dabar į tuos dalykus žvelgiu kitaip ir nejaučiu absoliučiai jokio pykčio.
Esu religinga. Nors kasdien nevaikštau į bažnyčią, meldžiuosi kiekvieną vakarą.
Tikiu, kad mirę artimieji man daug padėjo ir padeda. Ir mirtį jau suprantu kitaip. Išmokau susigyventi su netektimis, tikiu pomirtiniu gyvenimu. Kada nors su artimaisiais susitiksiu, vėl bendrausime“, – savo tikėjimo tiesas dėstė Simona.
Kai paliko tėvo namus, priglaudę žmonės jai tapo antra šeima.
„Niekas niekada nesidomėjo, kur išėjau, ar aš gyva, ar lankau mokyklą. Vienintelį kartą paskambino tėvo motina. Kai paklausiau, iš kur gavo telefono numerį, atsakė, kad visada turėjo. Tada supratau, kad tų žmonių nelabai dominu.
Turiu seserį, gyvenančią Vokietijoje, tačiau mes absoliučiai nebendraujame“, – pasakojo S.Starkutė.
Vienatvės nebijanti Simona net per šventes stengiasi būti viena. Modelis nešvenčia Naujųjų metų, nes tai atrodo berasmiška. Per Velykas, Kūčias ir Kalėdas ji taip pat dažniausia būna viena.
„Kai sunku, mėgstu būti viena, – prisipažino mados pasaulį aikčioti priverčianti jauna moteris. – Niekada nesiskųsiu, niekada nepasakosiu, kaip man sunku, niekada viešai neverksiu. Daugelis mano, kad man visada viskas gerai.“
S.Starkutė yra patyrusi, kad žinomumas suteikia ne tik malonių dalykų. Pavyzdžiui, ne kartą nukentėjo nuo apsimetėlių, besiperšančių į draugus.
Tad dabar ji renkasi tik laiko patikrintų bičiulių draugiją.
Kartą apvogta jauna moteris tai laiko gera pamoka. Ji taip pat yra susidūrusi su aferistu.
Keletą kartų ištekėti galėjusi ir prieš porą mėnesių su draugu išsiskyrusi gražuolė sakė, kad šeima nėra jos siekis.
Ji neketina būti priklausoma nuo vyro, kaip ir nenori gyventi auksiniame narvelyje. Pasak Simonos, santuoka – tai dvasinis tobulėjimas ir dviejų asmenybių augimas.
„Tarnauti vyrui – ne mano charakteriui. Nė vienas vyras nėra apmokėjęs mano paskolų, nė vienas nėra prisidėjęs perkant automobilį“, – atvirai pasakojo sėkmės lydimas modelis.
Parengė Rūta Peršonytė
