Muzikantas I.Turneris jaunesnysis dainininkę T.Turner (78 m.) vis dar vadina motina, nors jau seniai nepalaiko jokių ryšių. Šeštą dešimtį baigiančio vyro balsas virpa prisiminus viską, ką teko patirti vaikystėje.
Scenos legenda T.Turner daugiau nei 30 metų laimingai gyvena su vadybininku Erwinu Bachu (62 m.), iš jų penkerius – susituokę.
O jaunystėje dainininkės šeiminis gyvenimas su Ike’u Turneriu vyresniuoju (1931–2007) buvo audringas.
„Pragaras“, – tokiu žodžiu vaikystę apibūdino bendravardis jo sūnus, pastaruoju metu su savo grupe „Love Thang“ Los Andžele įrašinėjantis albumą „Yes“.
– Jūsų tėvas buvo 16 metų vedęs T.Turner. Kiek laiko su ja gyvenote po vienu stogu?
– Kai gyvenime atsirado T.Turner, buvau trejų metų. Kai ji mus paliko, buvau paauglys. Persikėliau gyventi į kitą butą, kuris priklausė mano tėvui.
Buvau toks laimingas, kad galėjau išsikraustyti. To, ką mačiau, buvo per daug.
– Jūsų tėvas Ike‘as dažnai mušdavo įmotę?
– Nebuvo taip, kad mušdavo kasdien. Jie stipriai pykdavosi, apsisvaidydavo daiktais, bet filme „Kuo čia dėta meilė?“ (What’s Love Got To Do With It, 1993 m. sukurta biografinė drama. – Red.) viskas išpūsta. Taip tikrai nebūdavo.
– Jūsų įmotė šeimą paliko būtent dėl smurto.
– Tiesa, ir aš tai mačiau. Paskutinis jų ginčas įvyko 1975 ar 1976 metais Dalase.
Pamenu, aš, tėvai, sekretorė Rhonda ir tėvo meilužė Ann Thomas sėdėjome limuzine. Netikėtai motina švystelėjo į tėvą batus ir papuošalą, o jis – pusbačius. Man irgi kliuvo. Tai buvo siaubinga. Tėvas įsisiautėjo. Net nežinau, kodėl.
– Narkotikai jam tikrai neišėjo į naudą. Ar matydavote, kaip jis svaiginasi?
– Aš net sukraudavau narkotikus. Didžiulius kiekius kokaino tėvas paštu parsisiųsdavo iš Olandijos.
Vienoje dėžėje buvo keturi stiklainiai nuo agurkų, prikimšti kvaišalų. Visa tai turėjau laikyti savo kambaryje.
Kai buvau 13 metų, jis pirmą kartą man davė narkotikų.
– Kiek laiko vartojote kvaišalus?
– Daug metų. Ačiū Dievui, kad už tuos pinigus, kuriuos uždirbau pas tėvą, nusipirkau butą Laguna Nigelyje (Kalifornija) ir ten persikėliau.
Norėjau pabėgti iš tos pražūtingos aplinkos. Namuose net vaisių dėžėse būdavo kokaino ir visi galėdavo juo svaigintis.
– Ar tėvas kada nors jūsų atsiprašė dėl savo elgesio?
– Taip, ypač dėl smūgių ginklu. Atsiprašė, kad buvo blogas tėvas. Abu verkėme.
Jis niekada negalėjo atsisakyti narkotikų. Kai 1990-aisiais paleido iš kalėjimo, tėvas visiškai nevartojo kvaišalų, sportavo ir gyveno sveikai, bet 2004-aisiais grįžo prie seno įpročio.
– Kokius prisiminimus išsaugojote apie T.Turner?
– Jų nelabai daug. Būdama namuose ji nuolat sėdėdavo savo kambaryje: darydavosi makiažą, šukuoseną, ruošdavosi koncertinėms kelionėms.
Niekada nesu iš jos gavęs kokių nors dovanų, tik čekių. Kartais man ir vožtelėdavo. Nepaisant to, Tina yra mano motina.
– Ar palaikote su ja ryšius?
– Ne, mūsų niekuomet nesiejo tikras ryšys. Man nereikia jos pinigų, 2002-aisiais atsisakiau visų jos čekių.
Kai jaunesnį brolį Ronny atleido iš darbo dėl priklausomybės nuo alkoholio, T.Turner paskambino ir paprašė, kad priimčiau jį į grupę. Taip ir padariau.
Parengė Ona Kacėnaitė
