– Ką jums reiškia būti išrinktam metų simpatingiausiu laidų vedėju? – paklausiau E.Žičkaus.
– Pamenu, kai kadaise dar dirbau LNK televizijoje, ten buvo tokie vidiniai apdovanojimai „Pavariau“. Aš buvau išrinktas tuo, kuris labiausiai „pavarė“. Iki tol maniau, kad visokie konkursai nesvarbūs, bet buvo geras jausmas, kad kolegos įvertino.
Prabėgus maždaug dešimtmečiui, kai dirbau TV3, žiūrovai mano tuometę laidą išrinko mėgstamiausia. Pamaniau, kad tai dar maloniau.
O dabar smagu, nes laidas kuriame dėl žmonių. Kita vertus, koks aš vedėjas, pirmiausia esu žurnalistas, kuris kalbina kitus.
Smagiausia bus mamai, kuri visus straipsnius apie mane kaupia, visas datas prisimena. Kartą net esu gavęs Izraelio turizmo ambasadoriaus ordiną, kurį sugebėjau pamiršti, o mama primena. Žinau, kad šis „TV antenos“ viršelis mamos namuose bus garbingoje vietoje.
Tik svarstau, ką reiškia „simpatingiausias“. Tikiuosi, su išvaizda tai neturi nieko bendro. (Juokiasi.)
Šie metai man – gana įdomūs. Nusikirpau gana ilgus plaukus, akivaizdžiai matyti, kad pražilau. Vis galvodavau, kas bus, kai žmonės pamatys, kad dar gana jaunas – 36 metų – bernas yra žilas. Ir turbūt per visą gyvenimą nesu sulaukęs tiek komplimentų išvaizdai, kaip šįmet. Nors tikrai nėra ko girti – nei aš baisiai gražus, nei išskirtinis. (Juokiasi.)
– Kokie jums buvo televiziniai 2018-ieji?
– Nemenkų iššūkių metai. Jei nuoširdžiai, man gaila, kad naujame sezone neliko mūsų su Živile Kropaite kurtos laidos „Svarbios detalės“.
Žinau, kad gali užsidirbti daugiau, jei pataikausi žiūrovams, kviesi popsiškesnius svečius. Bet šie metai – dvidešimtieji, kai dirbu televizijoje. Ir per visą tą laiką nebuvo etapo, kai koks nors vadovas verstų kalbinti kokias „tralialiaškes“, nes taip reikia. Džiaugiuosi, kad ir kur dirbu, esu išsikovojęs laisvę rinktis, ką rodyti.
Didelį reitingą galima greitai susikurti rodant šamanus, burtininkus, astrologus, bet man tai tolima, renkuosi sunkesnį kelią. Gal net ir šitas įvertinimas parodo, kad tai nėra blogai.
Nemanau, kad šie metai buvo karjeros viršūnė. Turiu gerų idėjų, tikiuosi, kad vieną dieną kursiu įdomią dokumentinę laidą, gal net filmus, nes ten – daug žurnalistikos. Bet televizijoje geriau su kai kuriomis idėjomis palaukti nei leisti jas greitai nužudyti.
– Kiek metų esate pažįstami su Natalija Bunke?
– Oi, seniai. Nežinau, ar žiūrovai pamena, bet ji su Rimu Valeikiu prieš dešimtmetį vedė mano prodiusuojamą laidą „L.T. paparacai“. Jei kalbame apie televiziją, ji – viena atsakingiausių žvaigždžių.
Ji niekada nenuvildavo, visada žinodavo, dėl ko dirba. Su ja buvo labai lengva. Jaučiu jai simpatiją. Manau, ji ir po dvidešimties metų dainuos, šmėžuos žiniasklaidoje, o televizijoje dirbs tiek, kiek norės ir jaus, kad jai to reikia.
Buvo laikai, kai dėl darbo ir bendrų draugų bendraudavome labai daug. Mano namuose yra jos kartu su Deivydu Zvonkumi, kai jie dar buvo pora, dovanotas vadinamasis pinigų medis.
Dabar matomės rečiau, bet jei netyčia susitinkame, mielai persimetame keliais žodžiais.
– Kuris 2018-aisiais pakalbintas žmogus jums labiausiai įsiminė?
– Įstrigo pašnekovė, kuri net nėra žvaigždė. Ji – vienintelė Baltijos šalyse aliejaus someljė, pakvietė mane į kursus Italijoje. Gavau visai įdomią pamoką ir užsikrėčiau šia veikla.
– Yra pašnekovų, kuriuos svajojate pakalbinti, bet iki šiol nepavyko?
– Ne vienus metus bandžiau prisibelsti iki prezidentės, bet šįmet pavyko. Žinoma, būtų įdomu pasišnekėti su Madonna. Taip pat – su kadenciją baigusio prezidento Baracko Obamos šeima. Man regis, su ja susitarti net lengviau nei su Madonna. (Juokiasi.)
– Kaip šventėte Kalėdas ir kur sutiksite Naujuosius?
– Man pati svarbiausia šventė – Kūčių vakaras. Šeimos nerašyta taisyklė: kad ir kur būtume išsiblaškę, o mano brolis šiuo metu gyvena Skandinavijoje, būtinai susitinkame pas mamą. Ruošiame vakarienę, keičiamės dovanomis.
Naujieji metai man nėra ypatinga šventė, bet jau kelerius metus gyvuoja tradicija – kas iš mano draugų neturi kur sutikti, visada žino, kad rengiu suneštinį vakarėlį. Iš mano balkono galima matyti, kuriame miesto rajone gražiausi fejerverkai. Šįmet irgi taip bus.
O iškart po Naujųjų lėksiu atsikvėpti į Jungtinius Arabų Emyratus.
– Ko paprašėte Kalėdų Senelio?
– Šios Kalėdos – tikriausiai paskutinės mano namuose. Jau trejus ketverius metus planavau kraustytis kitur, bet vis to projekto iki pabaigos nenuvesdavau. Tad Kalėdų Senelio prašiau, kad 2019-ųjų Kalėdas tikrai švęsčiau naujame būste.
– Ko palinkėtumėte „TV antenos“ skaitytojams 2019-aisiais?
– Kiti metai bus nelengvi, turiu omenyje artėjančius kelerius rinkimus. Tad noriu palinkėti blaiviai mąstyti, kai reikės eiti ir skirti savo balsą. O prieš tai gerai atlikti namų darbus, kad vėl kelerius metus negyventume liūdnai, ką nors dėl to kaltindami. Linkiu aštraus proto ir atsakomybės jausmo.
