Vilius Keras LRT TELEVIZIJAI sako prisimenantis dieną, kai sužinojo apie nominaciją: „Labai daug snigo, buvo didžiuliai kamščiai. Taigi apie nominaciją sužinojau sėdėdamas automobilių kamštyje ir naršydamas internete. „Grammy“ apdovanojimai nėra vieninteliai, kuriuose atsiranda mūsų įrašai, bet tai labai smagu.“
Aleksandra Kerienė teigia, kad, sužinojusi apie nominaciją, šokinėjo iš laimės. „Pasiėmiau telefoną, perskaičiau žinią tris kartus. Tuomet patikrinau „Grammy“ nominantų sąrašą interneto svetainėje ir vėl ėmiau šokinėti“, – džiaugiasi pašnekovė.
A. Kerienė ir V. Keras – puikiai pažįstami su klasikine muzika. Abu, prieš imdamiesi garso režisūros, muzikavo, tačiau pripažįsta, kad užkulisiuose jaučiasi geriau.
„Sunkiausia įrašyti operą, tai pats sudėtingiausias žanras. Operoje daug solistų, veikėjų, veiksmų – ir ne visuomet ant scenos. Visą šį paveikslą reikia perkelti į garso laikmeną. Turiu pridurti, kad akademinė muzika turi savo pulsaciją, ji neturi tikslaus ritmo ir tempo, visi turi būti tuo kartu, čia ir dabar“, – pasakoja V. Keras.
A. Kerienė, kalbėdama apie judviejų su V. Keru veiklą, sako, kad jaučiasi komanda: „Esame kūrėjau, idėjiniai žmonės. Kartu kūrėme šią veiklą ir kartu kuriame toliau. Negaliu pasakyti, kaip pasiskirstome darbus – tiesiog pradedame.“
Garso režisieriai sako nekantraujantys, kada galės dalyvauti „Grammy“ apdovanojimų ceremonijoje, nors savo galimybes vertina kukliai. A. Kerienė tvirtina, kad toks įvertinimas reiškia dar didesnę atsakomybę.
