Andrius vaikystėje buvo klusnus. Vietoj išsvajoto futbolo lankė tenisą, nes taip norėjo tėvas. Paradoksalu, kai žaidimas pradėjo patikti, į profesionalų lygą tėvai pereiti neleido.
„Tuomet pykau, bet dabar džiaugiuosi, kad taip padarė“, – pripažino A. Tapinas.
Savo vaikus jis augina liberaliai ir moko pajausti pergalės skonį. Pats Andrius išskirtinio visuomenės dėmesio sulaukė dar paauglystėje, išvertęs Dž.R.R. Tolkino „Žiedų valdovo“ trilogiją į lietuvių kalbą.
„Užsispyriau baigti, ir tai man netrukdė dalyvauti šokiuose, vesti viktorinų, 10 klasėje dalyvauti pas A. Valinską „Taip ir Ne“, – prisiminė jis.
Andriaus tėvai – gerai žinomi Lietuvos inteligentai. Tėtis Laimonas – rašytojas, žurnalistas, kino istorikas ir kritikas, vertėjas. Mama dirbo lietuvių kalbos mokytoja, daugelį metų vadovavo vaikų teatrui.
„Pastaruosius kelerius metus važinėju į susitikimus su Lietuvos moksleiviais, visus juos pradedu prisipažinimu, kad mano mama nuo penktos klasės buvo ir mano klasės auklėtoja. Iškart pelnau užuojautą ir simpatijų“, – šypsojosi Andrius.
Ta nelengva psichologinė patirtis mokykloje jį užgrūdino ir iki šiol padeda projektuose. Prezidentės Dalios Grybauskaitės prieš porą metų „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi apdovanotas vyras labiausia džiaugiasi, kai mokinys po pokalbio pakeičia požiūrį į knygas ar užsienio kalbą.
Visuomenės dėmesys turi savo kainą. Andrius ją labai gerai žino, tačiau su viena jos puse jau susitaikė. Anksčiau komentarai jį žeisdavo, o dabar jis tikina užsiauginęs šarvus.
„Leidžiu komentatoriams išsikrauti, gal parėję namo jie neprimuš žmonos...“ – samprotavo garsus žurnalistas.
