Prieš ketverius metus po 19 metų santuokos su amerikiečių aktore Melanie Griffith (61 m.) išsiskyręs A.Baderasas vėliau buvo patyręs infarktą.
Susirgusia ekrano garsenybe nuoširdžiai rūpinosi nauja mylimoji Nicole Kimpel (37 m.).
Daugiau nei 20 metų jaunesnė olandė finansų ekspertė ir dabar nuolat šalia Antonio.
Šie metai „Zoro kaukės“ (The Mask Of Zorro) žvaigždei – itin sėkmingi.
Už dailininko Pablo Picasso vaidmenį kanalo „National Geographic“ TV seriale „Genijus“ (Genius) jis buvo nominuotas Auksiniam gaubliui.
O įsikūnijęs į įvairių negalavimų kamuojamą režisierių Salvadorą Malą Pedro Almodóvaro filme „Skausmas ir šlovė“ (Dolor y gloria) Kanų kino festivalyje buvo įvertintas kaip geriausias aktorius.
– Ar esate patyręs stiprių dvasinių skausmų?
– Dabar esu laimingas, tik kamuoja rūpestis dėl mūsų su Melanie duktės Stellos del Carmen. Jai – 22-eji, šiuo metu yra išvykusi į Tailandą.
Nerimauju, kaip jai sekasi.
– Pastaraisiais metais esate turėjęs kur kas didesnių rūpesčių. Pavyzdžiui, skausmingai skyrėtės su antrąja žmona M.Griffith (su pirma žmona aktore Ana Leza buvo susituokęs 1987–1996 m. – red.).
– Esu iš tų žmonių, kurie, kilus tokių bėdų, visa galva pasineria į darbą. Stovėdamas priešais filmavimo kamerą ar scenoje jaučiuosi saugus.
– Ir tai padeda?
– Pradžioje buvo labai sunku. Juk ilgus metus stengėmės kurti ir puoselėti santykius.
Staiga – trenksmas, ir visa tai, ką sukūrėme, išlėkė į orą.
– Nejau tikrai taip staiga?
– Taip. Ir tai tikrai sukėlė daug skausmo. Klausiau savęs: kodėl prie visko taip prisirišu? Prie žmonių, pinigų, namų?
Pradėjau analizuoti ir atradau savo naująjį aš. Tuomet iš griuvėsių ir pelenų galima viską sukurti iš naujo.
– Ar lengva su buvusia partnere nutraukti santykius?
– Ryšių su buvusia žmona nenutraukiau. Ji – mano geriausia draugė, mano šeima. Dažnai kartu vakarieniaujame, kalbamės telefonu.
Kam dar galėčiau paskambinti, kai nerimauju dėl to, kaip mūsų dukrai sekasi keliauti? Juk ir partnerystei nutrūkus vis dar jauti meilę.
– Prieš dvejus su puse metų jus ištiko infarktas. Ką patyrėte?
– Po infarkto pasijutau visiškai pažeidžiamas.
Atsidūręs ant mirties slenksčio patyriau šoką. Tuomet paklausiau savęs: „Dieve mano, nejau tai pabaiga?“
Slaugytoja, kuri rūpinosi manimi, perspėjo: „Širdis – visų mūsų jausmų saugykla.
Todėl, mielas bičiuli, artimiausius tris keturis mėnesius būsi liūdnas. Tai nebus depresija, tik liūdesys.“
Nesu skystablauzdis, bet nuolat pravirkdavau. Ašaros byrėdavo ir skaitant gerą eilėraštį, ir žvelgiant į patinkantį paveikslą.
Aš negalėjau suvokti, kodėl esu toks jautrus.
– Kai kurie žmonės, susidūrę su tokiais negalavimais, pakeičia savo gyvenimą.
– Toks jautrumas būdingas tam tikro sukirpimo žmonėms.
Aišku, dėl to kalta ir mano profesija, kurią tiesiog dievinu. Galiu atsisakyti naujo automobilio, bet negaliu nesijaudinti dėl to, ką myliu.
– Dėl ko dabar jaudinatės?
– Savo gimtajame Malagos mieste įkūriau teatrą.
Tai kainuoja didžiulius pinigus. Iš pradžių neturėjau nė menkiausio supratimo, į ką įsivėliau, bet teatras suteikia galimybę jauniems aktoriams.
Todėl jaučiu didžiulį malonumą.
– Ar susidūrus su rimtais sveikatos sutrikimais dar kas nors pasikeitė?
– Tiesiog suvokiau, kad priešais mane plytintis kelias vis trumpės. Kitais metais man sukaks 60.
– Galite gyventi dar 40 metų.
– Kokios būklės? Norėčiau tabletės, užtikrinančios sveikatą.
– Ar tikite Dievą?
– Taip, bet negaliu pasakyti, kas slepiasi už šio žodžio.
Yra kažkas, ko nesuprantame, paslaptis, slypinti anapus mirties.
– Kaip manote, kas mūsų galėtų laukti po mirties?
– Žinau, kad patirsime dar porą staigmenų.
Taip pat žinau, kas yra žmogaus gyvenimo centre, – viską aprėpianti meilė. Jei širdyje jausite meilę, būsite sąžiningas, laisvas, geras.
– Su N.Kimpel atradote naują laimę. Ji užklupo netikėtai?
– Ką tik baigiau skaityti knygą „Kabalos valdžia“. Joje aiškiai pasakyta: pasaulį valdo mūsų norai.
Ko nors trokšti – išmintinga ir suprantama. Aš vis dar sugebu įsimylėti. Ačiū Dievui.
Parengė Ona Kacėnaitė
