Popierinis kavos puodelis viduramžių pilyje sukėlė komentarų bangą internete. Daugelis komentatorių tai vertina su humoru, tačiau buvo ir tokių, kurie pasipiktino: kaip galima išleisti tiek pinigų, sugaišti laiko filmavimui ir taip apsižioplinti?
„Sostų karų“ vykdomoji prodiuserė Bernadette Caulfield netgi atsiprašė už aplaidumą: „Kava šiame epizode buvo klaida. Daneiris užsisakė žolelių arbatos.“
Juokaudama ji pridūrė, kad pirmosios „Starbucks“ kavinės apskritai atsirado Vesterose, ir pasiūlė kompanijai „Starbucks“ sumokėti už reklamą.
Tačiau vėliau surimtėjusi pabrėžė, kad tokie neapsižiūrėjimai gana reti, nes „filmavimo grupės nariai, atsakingi už rekvizitą ir dekoracijas, stengiasi 1000 procentų“.
„Jeigu tai didžiausia blogybė, kurią sugebėjote pastebėti, vadinasi, mes geros formos“, – citavo jos žodžius „New York Post“.
Tokios klaidos – ne retenybė istoriniuose ir maginės fantastikos filmuose.
„Sostų karai“. Šiame seriale rekvizito klaidų išties nedaug, bet ir iki kavos puodelio būta nesusipratimų.
Pavyzdžiui, ant vieno nepriekaištingųjų – karių kastratų, prisiekusių ištikimybę Daneiris, – piršto pastebėtas vestuvinis žiedas.
Tuomet „Sostų karų“ kūrėjai nekomentavo šio atvejo, o serialo gerbėjai tebespėlioja, ar jis buvo vedęs, ar tai tiesiog papuošalas, kurio dėl kažkokios priežasties nenusiėmė būtent šis karys.
„Troja“. Wolfgango Peterseno filmas nelabai panašus į Homero epo ekranizaciją, bet ir lėktuvas kadre su Achilu (Bradas Pittas) pasirodo ne dėl režisieriaus sumanymo, o atsitiktinai.
Beje, reikia atiduoti pagarbos duoklę kūrėjams: šis kadras pasirodė tik kino teatruose rodomoje filmo kopijoje (beje, reikėjo pasistengti pastebėti šią klaidą, tačiau akylų žiūrovų atsirado), o DVD versijoje lėktuvas iš senovės Graikijos buvo pašalintas.
„Gladiatorius“. Ridley Scotto filme yra aibė epizodų, prie kurių galima prisikabinti: daug istorinių netikslumų, dekoratoriai irgi yra pridarę klaidelių, bet vieną liapsusą galėjo pastebėti kiekvienas žmogus, net nelabai susipažinęs su Romos imperatoriaus Komodo epocha.
Per kovos vežimų lenktynes vienas jų apvirsta ir akimirką kadre šmėsteli šiuolaikinis dujų balionas. Kam jis buvo reikalingas, iki galo neaišku: gal kaip tik šis balionas padėjo sukurti virstančio vežimo triuką, o gal oro srovė kėlė efektingą dulkių debesį vežimui važiuojant.
„Marija Antuanetė“. Sofios Coppolos filmas pasakoja apie Prancūzijos karalienę (ją vaidina Kirsten Dunst), nukirsdintą per revoliuciją. Filmą net prancūzų kritikai įvertino gana palankiai.
Vis dėlto liapsuso išvengti nepavyko. Tiesa, jis nebuvo esminis. Tiesiog vienoje scenoje ant grindų guli šiuolaikiniai sportiniai bateliai, kokių XVIII amžiaus pabaigoje, savaime suprantama, negalėjo būti.
„Didingasis amžius“. Serialuose klaidų pasitaiko dažniau nei kino filmuose: kitas kūrimo ciklas, kitoks, daug mažesnis, biudžetas. Todėl nereikėtų stebėtis nei kavos puodeliu „Sostų karuose“, nei vandens buteliu vieno „Vaikščiojančių numirėlių“ statisto rankoje.
Iš istorinių serialų kūrėjai paprastai iškerpa atsitiktinai patekusių šiuolaikinių atributų kadrus. Arba neiškerpa. Pavyzdžiui, turkų seriale apie sultono Suleimano Puikiojo valdymą paliktas automobilis (seriale veiksmas vyksta XVI amžiuje) ir mobiliojo ryšio bokštas.
Parengė Milda Augulytė
