Tuo metu kitų teatrų kontekste mes turbūt atrodėme gan juokingai ir kvailai. Taip jautėmės ir patys.
Gal todėl ir atsirado toks keistuoliškas žanras ir požiūris – su džiaugsmu ir su ironija – į visą gyvenimą“ – apie „Keistuolių teatrą“, kuriam metų tiek pat kiek ir Baltijos keliui, pasakos aktorius ir režisierius Aidas Giniotis laidoje „Baltijos kelias. Trisdešimt metų“.
Pasak „Keistuolių teatro“ vadovo, kūrėjas be pilietinės pozicijos yra ne kas kitas, o tik atlikėjas.
Todėl tada, prieš trisdešimt metų, jiems nebuvo klausimo, ar jie turi dalyvauti taikos manifestacijoje: „Į Baltijos kelią mes – Keistuoliai – lėkėme. Stovėjome Širvintų pusėje. Tai buvo be galo didelis dvasinis pakilimas. Visų Lietuvos žmonių. Kūrėjų taip pat.“
Kokias galimybės to meto įvykiai suteikė mūsų šalies teatro kūrėjams? Kas pasikeitė? Kaip sako A. Giniotis, teatro menininkai pagaliau įgavo laisvę kalbėti.
„Kai tik Gorbačiovas paskelbė vadinamą Perestroiką, staiga atsirado kažkas tokio, kad galima kalbėti tai, ko niekada nebuvo galima ir netgi kažką savarankiškai daryti. Dirbti.
Mes įsikūrėme kaip kooperatyvas. Tai buvo vienintelė juridinė forma, po kuria teatras galėjo pasislėpti“, – apie daug žadančią pradžią ir laisvę lietuviškam teatrui pasakos žinomas mūsų šalies aktorius A.Giniotis.
„Baltijos kelias. Trisdešimt metų“ – tai dokumentikos ciklas, skirtas taikos manifestacijai, kuriuo siekiama ne tik prisiminti anuos laikus, bet ir pažvelgti į Lietuvos dabartį ir ateitį: nuo sporto, politikos ir mokslo iki teatro.
„Lietuvos ryto“ TV eteryje – kiekvieną šeštadienį 16.30 val.
