Praėjusią savaitę apie savo ligą pranešusią šlagerių žvaigždę ambulatoriškai gydo Prahos universitetinės klinikos medikai.
Atlikėją palaiko 42 metų žmona Ivana, su kuria jis augina 11 ir 13 metų dukteris.
Vėžys dainininkui kirto ne pirmą kartą.
Prieš ketverius metus jis taip pat buvo priverstas grumtis su šia liga.
– Kaip tada pavyko ligą įveikti? – žurnalistai paklausė K.Gotto.
– Gydytojai man pasakė: „Dar prieš 15 metų jau būtumėte buvęs anapilyje.“ Likau gyvas, nes šių laikų medicinos technika, chemoterapija ir gydytojų patirtis suteikė man galimybę gyventi.
– Jus nuolat persekioja ligos ir nelaimės. Prieš pusantrų metų sunkiai sirgote gripu. Šiemet liepą dėl plaučių uždegimo buvote priverstas atšaukti ilgai planuotą koncertą. Ne kartą automobilio avarijoje jums buvo sulaužyti kaulai.
– Po traumų žinodavau, kad gyvensiu, o sulaužyti kaulai anksčiau ar vėliau sugis. Tačiau kai tave užklumpa vėžys, padėtis tampa dramatiškesnė.
– Liepos 14-ąją atšventėte 80-metį. Ar jaučiate, kad jūsų laikrodis tiksi vis greičiau?
– Žinoma – jo tiksėjimas greitėja kiekvieną dieną.
– Vokiečių kalboje „Gott“ yra „Dievas“. Ar pavardė padėjo siekti karjeros?
– Priešingai. Net sunku suskaičiuoti, kiek kartų buvau verčiamas ją pasikeisti. Įrašų studijose man sakydavo: „Gottas? Ne, visiškai ne tai, ko reikia.“ Bet šią pavardę turėjo mano proseneliai, todėl privalėjau ją išsaugoti.
– Neseniai kartu su 13-mete dukterimi Charlotte atlikote dainą, nuspalvintą gyvenimo pabaigos gaida. Tai jūsų „Requiem“?
– Taip neapibūdinčiau. Ši daina veikiau yra žinia ateinančioms kartoms ir savotiškas laiškas tiems, kurių gyvenimas tik prasideda.
Jaunas žmogus kupinas svajonių, o senatvėje jos virsta prisiminimais.
– Jūsų duetas per rekordiškai trumpą laiką sulaukė daugiau nei septynių milijonų perklausų.
– Tai visų laikų sėkmingiausias čekų vaizdo kūrinys.
– Ar dar dainuosite su savo dukterimi?
– Nežinau, ar to pageidauja Charlotte. Nenoriu jai daryti spaudimo.
– Su žmona Ivana taip pat auginate 11 metų dukrą Nelly, be to, turite dvi nesantuokines dukras. Ko joms linkite?
– Visuomet joms sakau – būkite pasirengusios, kad ne visada ir ne viskas liks taip, kaip yra dabar.
Mėgaukitės tuo, ką turite: akimirka, kiekviena nauja gražia diena.
– Pirmą ir vienintelį kartą vedėte tik sulaukęs 68-erių. Ar baiminotės, kad šeimos gyvenimas bus nuobodus?
– Taip. Santuoką visada įsivaizduodavau šitaip: „Karelai, privalai apmokėti elektros sąskaitą“, „Karelai, ar nupirkai maisto produktų?“ Maniau, kad tokia kasdienybė – ne man.“
– Norėjote visada būti įsimylėjęs ir laisvas?
– Taip. Santuoką visada įsivaizduodavau šitaip: „Karelai, privalai apmokėti elektros sąskaitą“, „Karelai, ar nupirkai maisto produktų?“ Maniau, kad tokia kasdienybė – ne man.“– Norėjote visada būti įsimylėjęs ir laisvas?
– Būtent. Tai buvo balzamas mano sielai.
– Buvo laikai, kai turėdavote daug draugių.
– Tai buvo seniai, bet – tiesa. Kai sukūriau šeimą, nustebau, kad vedęs žmogus taip pat gali būti įsimylėjęs.
Ivana – mano laimė. Nuo to laiko, kai susituokėme, ėmiau iš naujo skaičiuoti laiką.
– Mokslininkai tvirtina, kad santuoka pailgina gyvenimą.
Ar tai tiesa?
– Mano atveju – neabejotinai. Daugelis šeimų išyra, kai vieną partnerių užklumpa tokia liga kaip mano.
Dažnai sutuoktiniai neatlaiko užgriuvusios nelaimės.
Bet mano žmona – nuostabi ir labai praktiška moteris.
Ji mane prižiūri, stipriai palaiko ir neleidžia palūžti sunkiausiu gyvenimo metu.
– Ar galima sakyti, kad jūsų gyvenime nutikę įvykiai buvo nulemti likimo?
– Svarbu, kad likimas susiklostytų palankiai – sutiktum tinkamus žmones, būtų duota galimybių, kuriomis sugebėtum pasinaudoti. Be to, aš tikiu svajonių galia.
– Gyventi – tai savo svajones paversti realybe?
– Jaunystėje dirbau elektriku fabrike ir savo bendradarbiams sakydavau: „Ar žinote, kad ateis diena, kai dainuosiu Las Vegase?“
Vaikinai tikriausiai manydavo, kad man ne visi namie.
Po septynerių metų jiems iš Las Vegaso pasiunčiau atvirlaiškį su žodžiais: „Dabar aš čia dainuosiu artimiausius šešis mėnesius.“
– Vėliau dainavote Maskvos Kremliuje, Niujorko „Carnegie Hall“, Rio de Žaneire, Tokijuje ir daugybėje kitų miestų.
Keliasdešimt kartų keliavote aplink pasaulį. Turėjote pilnas kišenes pinigų?
– Sovietmečiu man būdavo draudžiama dalyvauti derybose dėl sutarčių. Ateidavau tik jų pabaigoje ir pasakydavau: „Džiaugiuosi, kad koncertuosiu ten ir ten.“
Apie suderėtus honorarus neturėdavau žalio supratimo.
Didžioji dalis pinigų atitekdavo valstybei, o aš gaudavau kuponus, už kuriuos apsipirkdavau specialiose parduotuvėse.
– Gyvenote ir karo, ir taikos metais, matėte, kaip žlunga sovietinis blokas, o buvusios jo valstybės tampa Europos Sąjungos narėmis. Esate didelių lūžių liudininkas.
– Taip, apie tai nuolat mąstau. Man tekdavo dažnai kirsti sieną, padalijusią Žemę į dvi dalis.
Visuomet pats vairuodavau automobilį. Jei po koncerto Hamburge (tuometė Vakarų Vokietija) laukė pasirodymas Berlyne (tuometės Rytų Vokietijos sostinė), turėjau grįžti į Prahą ir kreiptis į valdžios įstaigas, kad man būtų leista vykti ten.
– Ar Auksinis Prahos balsas K.Gottas dar kartą leistųsi į koncertus po pasaulį?
– Ne, mano gyvenimo negalima pakartoti. Esama dalykų, kurie yra vieninteliai.
Dainininko karjera – svaiginama
* K.Gottas dainuoti pradėjo 1960 m., kai nutarė išeiti iš darbo tramvajų gamykloje ir įstojo į operos dainavimo specialybę Prahos konservatorijoje.
* Per 1968 m. Prahos pavasario sukilimą aktyviai palaikė komunistinį režimą. Todėl jo muzikos įrašų būdavo galima įsigyti ir Sovietų Sąjungoje.
* K.Gotto karjeros viršūnė buvo 1970–1980 m., kai jis nuolat užimdavo pirmąsias vietas konkursuose Čekijoje, gastroliavo Europoje, Amerikoje, Azijoje, turėjo savo televizijos laidą.
* 1989 m. Aksominės revoliucijos metu dalyvavo koncerte prieš komunistinį režimą.
* 1990 m. paskelbė apie savo muzikinės karjeros pabaigą, tačiau vėliau grįžo į sceną, o jo diskai užėmė pirmąsias vietas pagal pardavimą Čekijoje 1992, 1995 ir 1997 m.
Parengė Ona Kacėnaitė
