Per gyvenimą J.Žukauskas užsiėmė įvairia veikla – dirbo vairuotoju, mechaniku, dainavo, vadovavo restoranui, varjetė, organizavo koncertus.
O pernai jis paliko Ekskomisarų biurą, kuriame dirbo vienos stambios Lietuvos bendrovės apsaugininku.
„Nuo praėjusių metų esu oficialus pensininkas, galintis visą laiką skirti sau.
Galiu pasigirti 58,5 metų darbo stažu“, – tvirtino praeityje žinomas atlikėjas, dėl kurio balso ir išvaizdos alpo minios gerbėjų.
Nuo vaikystės mėgusio dainuoti vyro muzikinė karjera prasidėjo tuomet, kai jis su estrados kolektyvu pradėjo koncertuoti Šiaulių kultūros namuose, vėliau – šio miesto restorane „Baltija“.
Gražų balsą turintį atlikėją pastebėjo tuometiniai estrados grandai. 1966 m. J.Žukauskas buvo pakviestas dalyvauti konkurse ir jis atvėrė duris į šlovę – kartu su Nijole Ščiukaite ir Adolfu Jaruliu jis tapo ansamblio „Estradinės melodijos“, kuriam vadovavo kompozitorius Juozas Tiškus, nariu.
„Su kolektyvu, kuriame dainavau kiek daugiau nei dešimtmetį, surengėme beveik 30 tūkst. koncertų, skersai išilgai išmaišėme ne tik Lietuvą, bet ir kone visą Sovietų Sąjungą, – prisiminė dainininkas. – Gastrolės Maskvoje trukdavo mėnesį ir ilgiau.
Daug koncertuodavome buvusio socialistinio lagerio šalyse: Lenkijoje, Vokietijos Demokratinėje Respublikoje, Čekoslovakijoje, Bulgarijoje, net Mongolijoje.“
Gerbėjai dainininką vadindavo estrados džentelmenu, nes jis būdavo nuolat pasitempęs, tvarkingai susišukavęs, avėjo išblizgintus batus, o kelnių kantas buvo aštrių aštriausias.
„Su kelnių kantais J.Tiškaus ansamblyje buvo problema. Niekas scenoje negalėdavo pasirodyti netobulai išlygintomis kelnėmis.
Aš pastabų iš maestro dėl to nesulaukdavau, nes man pačiam patikdavo scenoje būti tvarkingam ir pasitempusiam.
Juk mus matydavo daugybė žmonių, bilietai į koncertus būdavo graibstyte graibstomi.
Kartais norinčių patekti į juos būdavo tiek daug, kad minia salės duris išversdavo“, – prisiminė dainininkas.
Tais laikai nebūdavo nei drabužių dizainerių, nei stilistų, nei choreografų. Viską lemdavo muzikantų pastangos, darbas ir prigimtis.
Kurie tų laikų kūriniai J.Žukauskui arčiausiai širdies?
Dainininkas paminėjo kompozitoriaus Algimanto Raudonikio dainas „Lauksiu tavęs ateinant“ ir „Krantų gėlė“, kurias atliko su N.Ščiukaite.
Dainininkas „Estradines melodijas“ paliko 1977 metais.
„Gimė antra duktė. O aš buvau žmonai pažadėjęs – kai turėsime du vaikus, gastroles su kolektyvu nutrauksiu. Pažado laikiausi, tačiau muzikinio kelio nemečiau, įsidarbinau restorane“, – pasakojo J.Žukauskas.
Dainininkas iki šiol kolegiškai bendrauja su N.Ščiukaite. 1995 m. jų duetas surengė gastroles JAV, kur buvo pakviesti lietuvių bendruomenės.
Už Atlanto jie sulaukė labai daug dėmesio.
Jau kurį laiką scenoje nepasirodantis vyras tikino, kad į ją nesiveržia.
„Keletą kartų koncertavau LRT televizijos laidoje „Mūsų dienos – kaip šventė“, tačiau manau, kad jau gana. Savo atidainavau. Ir atidirbau.
Dabar mėgaujuosi gyvenimu – bendrauju su šeima, lankausi teatruose, koncertuose“, – pasakojo J.Žukauskas.
