Juodviejų šeimoje – net trys vaikai, todėl žinoma pora atidžiai rūpinasi ne tik savo, bet ir atžalų sveikata, mityba ir imunitetu, kuris pasaulį purtančios koronaviruso pandemijos akivaizdoje yra vienas svarbiausių žmogaus sveikatos skydų.
Vos prasidėjus pavasariui ir gamtai ėmus dažytis sodria žalia spalva, prasideda ir pirmosios alergijos bei jų sukeltas čiaudulys, sloga ar net dusulio priepuoliai.
Alergijos – tai žmogaus organizmo imuninės reakcijos, kai imuninės sistemos ląstelės sukelia atsaką prieš žiedadulkes ir kitus įkvėptus alergenus.
Į kiekvieno žmogaus organizmą su maistu, oru ar per odą nuolat patenka įvairiausių mikroorganizmų, su kuriais kovoti tenka imuninei sistemai.
Būtent nuo jos priklauso žmogaus atsparumas įvairioms ligoms, peršalimui ar virusinėms infekcijoms.
Medicinos laidoje „Sveikatos medis“ apie imuniteto svarbą pasakos ir dainininkė Renata Norvilė.
Kartu su vyru Deiviu Norvilu ir trimis vaikais jie šiuo metu gyvena atokioje sodyboje, todėl gali laisvai mėgautis grynu oru bei bundančia gamta, išvengiant kitų žmonių susibūrimo vietų.
Renata sako, jog labai vertina tai, kad šeimoje visi sveiki, todėl tuo nuolat atsakingai rūpinasi ir deda nemenkai pastangų, kad palaikytų sveikatą.
„Labai gera yra gyventi, kai niekas neserga. Jokių problemų tada neturi gyvenime.
Tačiau tam, jog niekas nesirgtų, būtina rūpintis sveikata, nes būtent tas pamatas, kuris pastatomas maisto, sporto, grūdinimosi dėka ir nulemia atsparumą ligoms“, – laidoje pasakos Renata.
Drastiškų grūdinimosi priemonių Norvilų šeima nepraktikuoja, bet vasarą vaikai po pievą laksto basi, o maudynės ežere – Deivio būdas stiprinti imunitetą.
Pati Renata džiaugiasi atradusi vaistažolių naudą ir jau ne vienerius metus renka įvairius pievose randamus augalus.
„Deivis net vasarą lipdamas į tvenkinį klykia ant viso miško, kaip jam yra šalta. O štai vidurinysis mūsų sūnelis, pastebėjau, visą laiką vaikšto trumpomis rankovėmis. Jam neva nešalta, matyt, grūdinasi.
O aš vasarą su vaikais sėdžiu prie čiobrelių krūmelių, kartu kerpame šakeles, ruošiamės žiemai.
Mes juos perrenkame, džioviname, esame suradę labai gražią pievelę, kur auga gaurometis.
Jis irgi labai svarbus mūsų sveikatai, turi labai daug vitamino C, todėl mes taip pat jį renkam, džioviname, fermentuojame“, – pasakos moteris.
Pagrindiniai geros imuninės sistemos veiksniai yra palanki gyvensena, streso mažinimas, kokybiškas miegas, buvimas gryname ore, saulė, vanduo ir, žinoma, teigiamos emocijos.
Labai reikšmingas imuninės sistemos formavimui yra ir kasdienis maisto valgiaraštis. Nors scenos žmonių dienotvarkės gana nepastovios, Renata sako, kad maistą šeimai visada gamina tik namuose.
„Salotos, pomidorai, agurkėliai, ridikėliai – visa tai labai mėgstame. Deivio mamytė turi didžiulį daržą su keliais šiltnamiais, tai daug įvairių žolelių, daržovių prisodina.
Ir mano mamytė darželį turi, todėl šviežių produktų mums netrūksta. Tie produktai, kuriuos perkame parduotuvėje, pavyzdžiui pomidorai, dažniausiai būna labai kieti, tarsi plastmasiniai, o to, kurį nusiskini iš daržo, ir kvapas, ir skonis, ir minkštumas visai kitoks.
Tas pat, pavyzdžiui yra ir su brokoliais. Trumpai tariant, ką randi darže, tas yra sveika. Bet vėlgi, jeigu nori gauti didžiulę dozę reikalingų medžiagų, turi suvalgyti tų produktų labai labai daug ir tai tikrai ne visada įmanoma.
Tokiu atveju visada gelbėja maisto papildai, kurių sudėtyje yra polifenolių gausių daržovių ir vaisių.
Dviejose kapsulėse – visa polifenolių dienos norma, tad nebereikia tonomis valgyti tų daržovių“, – juokaus moteris.
Polifenoliai, kurių gausu vaisiuose ir daržovėse, pasižymi priešvėžinėmis, antiuždegiminėmis savybėmis.
Jie ne tik suteikia spalvą ir sustiprina vaisių skonį bei aromatą, bet ir dalyvauja augimo, dauginimosi procesuose, padeda augalams apsisaugoti nuo mikrobinių ar grybelinių infekcijų, intensyvių ultravioletinių spindulių, o patekę į žmogaus organizmą apsaugo sveikas ląsteles nuo laisvųjų radikalų ardomojo poveikio.
Jungtinės Karalystės nacionalinio Pomi-T tyrimo, kuriam vadovavo žymus profesorius, onkologas Robertas Thomas, metu buvo nustatyta, kaip keturi visadaliai produktai – brokoliai, granatai, ciberžolė ir žalioji arbata, kuriuose ypač daug vertingų polifenolių ir kitų fitocheminių medžiagų, padeda stabdyti sunkias ligas ir kokia jų koncentracija naudingiausia žmogaus sveikatai.
Polifenoliai turi tiesioginę sąveiką su žarnyno sveikata, nes maitina, stiprina ir verčia aktyviau darbuotis gerąsias bakterijas, todėl gerėja imuninės sistemos veikla ir uždegimo reguliavimas.
Gyvybiškai svarbus mikroelementas – magnis
Šiuolaikinį gyvenimo būdą apsunkinęs karantinas padidino įvairių negalavimų atsiradimų riziką, todėl medikai pataria jo metu susikurti tinkamą dienos rutiną ir nuolat stebėti savo savijautą.
Čia ypač svarbus tampa judėjimas ir subalansuota mityba, mat ne vienas klinikinis tyrimas rodo, kad sumažinti įvairių ligų riziką gali su maistu gaunamas reikalingas magnio kiekis.
„Mūsų nualintas dirvožemis ir vanduo neturi pakankamai magnio ir daugelio kitų elektrolitų, mikroelementų, todėl vien su maistu daugeliui sunku pasisavinti magnį, o sergant tam tikromis ligomis, vartojant antibiotikų, skrandžio rūgštingumą mažinančių preparatų, labai mažėja magnio kiekis organizme.
Trūkstant magnio iš karto reaguoja visos organizmo sistemos: centrinėje nervų sistemoje impulsai tvarkingai nepatenka į periferiją, į nervus, į raumenis, širdies ir kraujagyslių sistemoje žmogus tuoj pat jaučia ritmo sutrikimus, dažniausiai kyla kraujospūdis“, – laidoje teigs gydytoja kardiologė Asta Grigaliūnienė.
Siekiant pagerinti savijautą pirmoji pagalba, kurią galima rasti kiekvienoje vaistinėje, yra maisto papildai su magniu, folio rūgštimi ir B grupės vitaminais, kurie skirti širdžiai, nervų sistemai ir raumenims.
Kaip gydyti širdies ligas karantino laikotarpiu?
Ligoninių priėmimo skyriuose, poliklinikose ar net privačiose klinikose, kur visada būna pacientų apgultis, besiskundžiančių širdies ir kraujagyslių ligomis, dabar kaip niekad tuščia ir tylu.
Lietuvos kardiologų draugijai nerimą kelia tai, kad žmonės dabar tiek įbauginti plūstančios informacijos apie COVID-19 riziką, kad net stiprų krūtinės skausmą ar dusulį tiesiog kenčia namie.
„COVID-19 pandemija yra grėsminga, tačiau neturėtume pamiršti, kad šalia jos yra milžiniška širdies ir kraujagyslių ligų problema.
Per televiziją mums nesako, kiek kasdien miršta žmonių nuo infarkto, nuo insulto, nuo išeminės širdies ligos, nuo širdies nepakankamumo, bet tai yra šimtus kartų didesni skaičiai.
Mums, kardiologams, labai svarbu, kad tų pacientų, kurių savijauta stabili, medikamentinis gydymas tęstųsi drausmingai ir kad jie tęstų tai, kas buvo jiems paskirta iki tol“, – laidoje pasakos Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, prof. dr. Jelena Čelutkienė.
Daugelis pacientų yra įsitikinę, kad ligoninėje jie nebus apsaugoti nuo užsikrėtimo virusu, bet toks įsitikinimas yra klaidingas. Kone visos ligoninės yra gerai apgalvojusios pacientų srautų nukreipimą, atskyrimą ir paruošę švarias skubios pagalbos zonas.
„Pacientai turi žinoti vieną esminį principą: jeigu jų būklė neblogėja, jie tikrai gali sulaukti to laikotarpio, kuomet ši pandemija pasibaigs.
Tačiau jeigu paciento būklė yra blogėjanti, jam visada bus sudarytos sąlygos, galimybės kreiptis ir mes tas procedūras taikome skubos keliu.
O tiems pacientams, kurie jau yra persirgę miokardo infarktu arba serga lėtine išemine širdies liga, norėčiau patarti išlaukti šį sunkų laikmetį ir nenutraukti jiems paskirtų vaistų vartojimo.
Vieni tokių vaistų yra statinai, kurie mažina cholesterolio kiekį kraujyje, stabilizuoja aterosklerozines plokšteles, esančias kraujagyslėje, kurie turi antiuždegiminį poveikį“, – rekomendacijas dalys Lietuvos kardiologų draugijos Išeminės širdies ligos darbo grupės pirmininkė prof. dr. Olivija Gustienė.
Rubrikoje „Ačiū, daktare“ – padėkos žodžiai medicinos darbuotojų dienos proga
Kasmet balandžio 27-ąją Lietuvos medicinos darbuotojai mini savo profesinę šventę. Šiomis dienomis jų darbas ir pasišventimas yra kaip niekad vertinamas ir svarbus, mat jie, kaip kariai, drąsiai stovi priešakinėse karo su COVID-19 fronto linijose.
„Yra teigiama, kad šventes, matyt, sugalvojo labai drovūs žmonės, kurie kiekvieną dieną neišdrįsta pasakyti nuoširdžių padėkos žodžių, nors jų labai reikia.
Visiems Lietuvos medikams aš norėčiau palinkėti, kad tie gražūs žodžiai, kurie kartais būna užslėpti giliai kiekvieno mūsų širdyje, būtų sakomi ne tik tai tą vienintelę dieną per metus, bet būtų girdimi kiekvieną dieną.
Norėčiau pasidžiaugti ir mūsų rezidentais, kurie šiandien yra priešakinėse fronto linijose ir aktyviai dalyvauja stebint, gydant, diagnozuojant pacientus.
Tikrai nebuvo nė vieno rezidento, kuris atsisakytų tokio darbo“, – gražius žodžius laidoje skirs VU medicinos fakulteto dekanas, VUL Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro direktorius, gydytojas genetikas hab. m. dr. prof. Algirdas Utkus.
Kaip imunitetą stiprina Renata ir Deivis Norvilai, ką svarbu žinoti širdies ligomis sergantiems pacientams, kodėl organizmui gyvybiškai reikalingas magnis ir nuoširdžiausios padėkos medikams – jau šį sekmadienį, 15 val. per TV8 televiziją.
