Jos karjera susiklostė daugiau nei sėkmingai. K.Stewart žvaigždžių valanda išmušė, kai jai buvo vos 18 metų. Būtent tuomet ji išgarsėjo vaidmeniu pirmajame „Saulėlydžio“ sagos filme.
Sulaukusi 20-ies ji tapo geriausiai apmokama Holivudo aktore.
Apie vampyrų gyvenimą pasakojantys „Saulėlydžio“ filmai jai ne tik pelnė pasaulinę šlovę. Šios juostos filmavimo aikštelėje Kristen susipažino su Robertu Pattinsonu, kuris šią savaitę atšventė 34-ąjį gimtadienį.
Maždaug šešerius metus jie buvo vadinami svajonių porą. Aktorių keliai išsiskyrė, kai K.Stewart užmezgė romaną su režisieriumi Rupertu Sandersu (49 m.).
O po to šalia K.Stewart ėmė rastis moterys. Ji susitikinėjo su dainininke SoKo (34 m.), „Victoria’s Secret“ angelu Stella Maxwell (29 m.), muzikante St.Vincent (37 m.), vaizdo efektų prodiusere ir koordinatore Alicia Cargile (29 m.).
Buvo teigiama, kad aktorė A.Cargile net pasipiršo, pora jau planavo vestuves.
„Aš nesislapstau, – 2016-aisiais prabilusi apie savo homoseksualumą sakė K.Stewart. – Esu įsitikinusi, jog po trejų ketverių metų bus daug daugiau žmonių, manančių, kad nebūtina aiškintis, ar esi homoseksualus, ar heteroseksualus.
Aš esu aktorė. Man patinka dviprasmiškas gyvenimas.“
Tiesa, K.Stewart apie savo lytinę orientaciją yra kalbėjusi įvairiai. Kartais jis tikina, kad kad yra homoseksuali, kartais – kad gali mylėti ir vyrus, ir moteris.
„Nereikia klijuoti etikečių. Lytinė orientacija neatspindi žmogaus esmės“, – yra sakusi aktorė.
Atrodo, kad panašiai mąsto K.Stewart gerbėjai ir kino kritikai, negailintys aktorei liaupsių.
Didžiulio populiarumo sulaukė neseniai ekranuose pasirodžiusi biografinė drama „Seberg“, kurioje K.Stewart atliko pagrindinį vaidmenį.
Filmas pasakoja apie amerikiečių aktorę Jean Seberg (1938–1979 m.), kurią išgarsino įžymaus Prancūzijos režisieriaus Jeano Luco Godard’o kriminalinė drama „Iki paskutinio atodūsio“ („A bout de souffle“, 1960 m.).
– Viešumoje atrodote labiau pasitikinti savimi nei anksčiau. Ar tai teisingas įspūdis? – paklausė žurnalistai K.Stewart.
– Taip. Su metais tampu vis laimingesnė ir labiau savimi pasitikinti.
Prieš porą metų buvo kitaip. Tada nežinojau, kas aš, su kuo norėčiau gyventi, ką mylėti.
Buvau sutrikusi, neturėjau supratimo, kaip reikia prisiderinti prie šio pasaulio, kaip prisistatyti. Dabar nebesu tokia santūri.
– Apie jūsų lytinę orientaciją būta visokių gandų, kol jūs pati televizijos laidoje „Saturday Night Live“ pasisakėte, kad esate lesbietė. Kodėl taip pasielgėte?
– Kadangi jaučiu atsakomybę sau ir savo gerbėjams, manau, kad turėjau pasakyti tiesą. Negaliu kalbėti tik tai, ką žmonės nori girdėti.
– Kokios reakcijos sulaukėte po to interviu?
– Žmonės, su kuriais nuolat bendrauju, sureagavo labai teigiamai.
Jaunimas nebeskiria tiek daug dėmesio lyčių vaidmenims ir lytinei orientacijai.
Mes netikime, kad žmogaus esmė – lytinė orientacija.
Jauni žmonės aplinkinius vertina ne pagal tai. Yra daug kur kas svarbesnių dalykų.
– Filme „Seberg“ vaidinate amerikiečių aktorę J.Seberg, kuriai teko daug kovoti, kad visuomenės požiūris į ją pasikeistų. Ar esate panaši į ją?
– Jean ir mane vienija pasiryžimas nebūti tokioms, kokias mus nori matyti visuomenė.
Būna labai skaudu, kai tenka nukentėti dėl to, kad esu atvira.
Tuomet pasijuntu taip, lyg būčiau kažką pavogusi.
– Kai vaidmuo pirmajame „Saulėlydžio“ filme jums pelnė pasaulinį pripažinimą, buvote 18-metė. Kas buvo sunkiausia užgriuvus šlovei?
– Tai, kad nežinojau, kaip turiu elgtis ir ko žiūrovai iš manęs tikisi. Dėl to buvo labai baugu.
Mano interviu būdavo siaubingi. Pažįstu daug kolegių ir kolegų, kurie puikiai dėsto mintis, skaityti jų interviu yra vienas malonumas.
Tačiau turiu pasakyti, kad tai, ką jie kalba, nebūtinai yra tiesa. Aš niekada nesistengiau atrodyti geresnė nei esu iš tiesų.
– Kodėl J.Seberg, jūsų nuomone, buvo tokia populiari?
– Prieš filmavimo kameras ji būdavo natūrali. Iš jos akių sklido deginanti aistra. Atrodė, lyg visam pasauliui ji šauktų: „Pažvelkite į mane! Aš esu tikra!“
Mes, aktorės, trokštame būti matomos. Beje, J.Seberg buvo filantropė, ji daug pinigų paaukojo labdarai. Tais laikais tai suprato ne visi.
– Kas jūsų karjerai padarė didžiausią įtaką?
– Esu labai laiminga, kad augau filmavimo aikštelėje, nes mano abu tėvai susiję su kinu. (K.Stewart tėvas – prodiuseris, o motina – montažo režisierė. – Red.).
Mes su motina esame labai artimos. Ji duodavo man skaityti tas knygas, kurios mane ugdė, plėtė akiratį.
Tapti aktore apsisprendžiau būdama penkeri metų. Man labai patinka mano profesija. Jeigu ne ji, nežinau, ką veikčiau.
– Galėtumėte būti režisiere. Jūsų trumpametražė juosta „Come Swim“ prieš trejus metus buvo parodyta Sandanso kino festivalyje.
Dabar planuojate savo pirmą pilnametražį filmą, kurį statysite pagal biseksualios buvusios amerikiečių plaukikės, rašytojos Lidios Yuknavitch autobiografija. Kuo ji jus sudomino?
– Žiūrėdama istorinius filmus dažnai savęs klausiu: kur homoseksualūs personažai?
Juk homoseksualių žmonių visada buvo, tačiau ekrane jų istorijos pasakojamos labai retai.
Man yra tekę įkūnyti įvairios lytinės orientacijos personažus. Tai padėjo geriau pažinti save.
Režisuodama filmus taip pat norėčiau pasakoti tokių žmonių istorijas.
Parengė Ona Kacėnaitė
