Šeštąjį intelektinį žaidimą „Auksinis protas“, transliuojamą per LRT televiziją, šiemet laimėjo vilnietis transporto vadybininkas M.Giedraitis, finale susirėmęs su penkiais kolegomis, o paskutiniame superfinalo etape – su dviem.
Vyras neslėpė: finalas buvo banguotas, kiekviename etape balansavo ant iškritimo ribos.
TV studijoje žaidimą drauge su mama stebėjęs 8-metis sūnus Adonis net kelis kartus apsipylė ašaromis dėl tėčio nesėkmės, tačiau finišo tiesiojoje Marius, neigdamas liaudies išmintį, kad gera pradžia – pusė darbo, spurtavo ir iš paskutinių dešimties klausimų pirmasis atsakė gal į aštuonis.
Lemtingasis buvo suktas, bet protų mūšiuose užgrūdintas veikėjas, kalbėdamas su „TV antena“, nebandė pasirodyti sumanesnis nei yra iš tikrųjų: atsakymą žinojo iš kitų žaidimų.
Išgirdęs klausimą: „Iš gyvūnų daugiausia žmonių gyvybių nusineša uodai, o koks žinduolis yra šio sąrašo viršūnėje?“, Marius nedvejodamas ištarė: „Žmogus.“
Tūlas gali sutrikti: nejaugi? Tačiau tie patys žmonės yra apskaičiavę: karų, avarijų, ginkluotų konfliktų, žmogžudysčių aukos kai kuriais metais aplenkia net uodų aukas. Ir dabartinė koronaviruso pandemija argi kilo ne dėl žmonių kaltės? Vargšai šikšnosparniai čia tik atpirkimo ožys.
Per šešis „Auksinio proto“ sezonus M.Giedraitis ne taip jau dažnai šmėkščiojo ekrane. Pirmąkart žaidė pirmajame sezone ir pralaimėjo atrankinio žaidimo finale, o dabar pateko į didįjį finalą – teko nusifilmuoti tris kartus.
Samprotaudamas, kas lemia pergalę – žinios, greita reakcija ar laimingai iškritęs klausimas, Marius, kaip ir jo penki pirmtakai, pripažino: „Auksinio proto“ neįmanoma laimėti be trupučio sėkmės, tačiau ir be žinių bagažo nieko nepeši.
Beje, Mariui nelabai suprantama intelektinių žaidimų laidose vis nuskambanti frazė „sofos lyga“: girdi, sėdėdami namuose ant sofos visi gudrūs, bet ateikite čia ir pabandykite.
„Aš prieš kamerą žaidžiu geriau negu ant sofos, – ko gero, daugeliui ne scenos ir ne ekrano žmonių netikėtai prisipažino transporto vadybininkas. – Sugebu susikaupti, nebijau kameros.
Scenos baimę pajuntu, kai matau priešais save daug žmonių, o čia prieš akis tik laidos vedėjai, operatorius.
Kitų dalyvių nedaug ir tie patys sėdi šone, visiškai neblaško.“
Peržiūrėdamas laidų, kuriose dalyvavo, įrašus, M.Giedraitis iš esmės patenkintas savimi: nedarė klaidų, liežuvis nesipynė, žinoma informacija, kaip liaudiškai sakoma, neužkrito. Atvirkščiai, jam net pavyko išpešti iš pasąmonės girdėtus, bet tam tikrą laiką snaudusius faktus.
Žinios M.Giedraičiui nėra manija, o natūralus poreikis. Jis mėgsta žiūrėti istorinius, gamtinius dokumentinius filmus ir laidas, skaito žurnalą „National Geographic“, domisi sportu, tad ir viktorinose ar intelektiniuose žaidimuose bet koks sportinis klausimas yra jo arkliukas. Peržvelgdamas populiariųjų interneto portalų pranešimus nepraleidžia mokslinių įžvalgų.
Paklaustas apie temas, iš kurių nenorėjo gauti klausimų, atsakė: „Sunkiausios tos, kurios susijusios su paskalomis: kas ką suvedžiojo ir pametė, už ko ištekėjo, ką vedė.
Klausimai apie gyvūnus būtų gal ir nieko, bet Arūnas Valinskas sugeba iš dvidešimties ištraukti kokį dešimt niekada negirdėtų, tad šios temos irgi nelabai norėjau. Na, ir klasikinė muzika didelio entuziazmo nekėlė.“
Ne paslaptis, kad „Auksinio proto“ laidos filmuojamos iš anksto, jos nėra tiesioginės. M.Giedraitis pirmąkart varžytuvėse nusifilmavo dar praėjusių metų rugpjūtį, o kito pasirodymo laukė iki šių metų kovo. Bet to laiko jis nenaudojo maniakiškam žinių kaupimui.
„Negali tikėtis, kad stebuklingai gausi klausimą iš tos temos, kuriai itin gerai pasiruoši. „Auksiniam protui“ ruošiesi visą gyvenimą“, – sakė intelektinio žaidimo laureatas, prieš finalinį žaidimą stengęsis tik būti kuo geresnės savijautos, atsisakęs bičiulių kvietimų išgerti bokalą alaus.
Laimėtojo prizas buvo kelionė per kelis žemynus, septynis naujuosius pasaulio stebuklus. M.Giedraitis matė kelionės planą ir jau trynė rankas, kad galės įgyvendinti bent dalį savo gyvenimo užmojo – aplankyti visus žemynus.
Tačiau koronavirusas viską apvertė aukštyn kojomis. Vargu ar žaidimo rengėjai būtų sulaukę palaikymo, jei būtų pasiuntę laimėtoją, pavyzdžiui, į Braziliją pamatyti Kristaus statulos. Marius šiuo metu ten irgi nesiveržia.
Tad buvo sutarta, kad laimėtojas prizą gaus pinigais – 10 tūkst. eurų atskaičius mokesčius. O M.Giedraitis patikino: šiuos pinigus panaudos kelionėms į stebuklines vietas.
Tik tai bus ne viena ilga, o kelios trumpesnės kelionės, apie kurias jis pažadėjo informuoti savo feisbuke.
Vieną objektą – Romos koliziejų – jis jau matė, tad, ko gero, ten nebevyks. Pats Marius maršruto dar nesusidėliojo, bet mums juk niekas nedraudžia manyti, kad pirmiausia jis aplankys, pavyzdžiui, Petros miestą Jordanijoje.
Visos šeimos aistra
M.Giedraitis gimė ir užaugo Jonavoje, ten praleido pusę savo dar ne itin ilgo gyvenimo. Kitą pusę – Vilniuje.
Vilniaus Gedimino technikos universitete baigė transporto vadybos bakalauro studijas, dar studijuodamas pradėjo dirbti šioje srityje.
Dabar vadovauja savo transporto kompanijai, kuri specializuojasi vežti vaistus.
Mokydamasis mokykloje pusiau profesionaliai žaidė futbolą Jonavos reprezentacinėje komandoje „Jonavos Lietava“, kuri varžėsi pagal pajėgumą antrojoje šalies futbolo lygoje.
Sūnus Adonis irgi lanko futbolo treniruotes, bet jo aistra – kompiuteriniai žaidimai.
Visa šeima žiūri „Auksinio proto“ laidas, nesvarbu, ar Marius jose dalyvauja, ar ne.
Maršrutas – per 4 žemynus
„Auksinio proto“ laimėtojo M.Giedraičio laukia kelionė per Europos, Azijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos šalis, kuriose yra 7 naujieji pasaulio stebuklai.
Tai – Romos Koliziejus (Italija), Petros miestas (Jordanija), Didžioji kinų siena (Kinija), Tadžmahalas Agroje (Indija), Kristaus statula Rio de Žaneire (Brazilija), inkų Maču Pikču tvirtovės liekanos (Peru), majų miesto Čičen Icos griuvėsiai Jukatane (Meksika).
