Šviesiaplaukė malonaus balso savininkė S.Bagdonaitė-Statkevičienė ne vienam vyresnės kartos klausytojui įsiminė kaip romantiškų dainų „Jūreivių keliai“, „Vinguriavo takelis“, „Žuvėdra“ ir daugybės kitų atlikėja.
Kaune gyvenanti estrados dainininkė, praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje išgarsėjo su estradiniu orkestru „Oktava“, o vėliau dar populiaresnė tapo dainuodama duetu su Vladu Dauginčiu.
„Dažnai į rankas paimu tų laikų albumus. Juose – mano vyro Jono, su kuriuo šįmet švęsime auksines vestuves, tvarkingai suklijuotos mano gyvenimo scenoje nuotraukos ir straipsnių iškarpos. Nuo jaunystės jų susikaupė daugybė, todėl smagu pavartyti, paskaitinėti, panirti į prisiminimus“, – kalbėjo dainininkė.
Kaunietė neslėpė, kad anuomet į koncertus, kuriuose ji dainuodavo, bilietai buvo išgraibstomi akimirksniu, o po jų dainininkė skęsdavo gėlėse, nuolat būdavo kviečiama į atlikėjų garbei rengiamus pobūvius.
Nors kaip solistę S.Bagdonaitę-Statkevičienę pastaraisiais metais scenoje ir televizijos ekranuose pamatyti galima rečiau, muzika ją tebelydi.
Praeities estrados žvaigždė septintus metus dainuoja kompozitorės Linos Lapelytės operoje „Geros dienos“ (režisierė Rugilė Barzdžiukaitė, libretas Vaivos Grainytės).
Spektaklis buvo rodytas tarptautiniuose festivaliuose JAV, Kinijoje, Rusijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje ir kitose šalyse. Opera transliuota BBC „Radio 3“ eteryje.
S.Bagdonaitė-Statkevičienė šioje operoje atlieka vienos iš dešimties prekybos centro kasininkių partiją.
Tų pačių kūrėjų opera-performansas „Saulė ir jūra“, kurioje S.Bagdonaitė-Statkevičienė dainuoja trečius metus, pernai gegužę prestižinėje Venecijos meno bienalėje pelnė Auksinį liūtą. Abiejose operose dainuoja ir atlikėjos vyras Jonas Statkevičius.
„Iki karantino buvo daugybė pasirodymų – nuo kovo vidurio juos teko atidėti, tačiau nepamiršau repetuoti, neretai prisėdu prie pianino ir groju, klausausi daug klasikinės muzikos.
Dienas paįvairinu mankšta ir sodo darbais. Skaitau knygas ne tik lietuvių, bet ir vokiečių kalba“, – pasakojo atlikėja.
Moteriai smagu laiką leisti su savo vaikais Rasa ir Mindaugu bei jų šeimomis. Dainininkė yra 5 vaikaičių senelė.
Sėkmė atlikėją lydėjo ne tik scenoje
Šilutėje gimusi, o vėliau Kaune apsigyvenusi Svetlana muziką pamėgo dar vaikystėje. Ją labai mėgo jos tėvai.
Populiari estrados dainininkė 1966 metais studijuodama vokiečių kalbą ir literatūrą tuomečiame Vilniaus valstybinio pedagoginiame institute (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) pradėjo dainuoti šios aukštosios mokyklos estradiniame ansamblyje.
1969 metais dalyvavo estradinės muzikos festivalyje „Kauno pavasaris“ su Vilniaus geležinkelininkų rūmų estradiniu orkestru.
Baigusi studijas, dainavo Kauno „Aušros“ spaustuvės estradiniame ansamblyje. 1970 metais dalyvavo estradinės dainos jaunųjų atlikėjų konkurse „Vilniaus bokštai“.
Už išraiškingai atliktas dainas „Laimės tau linkiu“ ir „Jūreivių keliai“ pelnė konkurso diplomantės vardą.
Didelės sėkmės sulaukusi daina buvo įrašyta pirmojoje solinėje Mindaugo Tamošiūno plokštelėje „Jūreivių keliai ir kitos dainos“, kuri 1970 metais buvo išleista JAV.
Tais pačiais metais pasirodžiusi su Kęstučio Ignatavičiaus ansambliu konkurse „Gintarinė triūba 70“ Svetlana tapo jo laureate.
1971-1976 metais koncertavo su estradiniu orkestru „Oktava“ Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavo įvairiuose konkursuose, festivaliuose, įrašė naujausias dainas plokštelėse.
1973 metais „Vilniaus bokštai“ konkurse, atlikusi dainas “Žuvėdra“ ir „Jaunystės žvaigždės“, tapo jo laureate.
1975 metais dalyvavo tarptautinėje estradinėje programoje „Draugų melodijos 75“, dainavo Pasaulio ledo ritulio čempionato garbei surengtame tarptautiniame renginyje Katovicuose (Lenkija). Dainuojant teko ir čiuožti pačiūžomis.
Su tuo metu populiaria Rusijos folk-roko grupe „Ariel“ paruošė programą ir surengė koncertinį turą po Lenkiją, Vokietiją, Čekiją bei Slovakiją. 1979-1982 metais dainavo muzikanto Michaelio Kanzerio suburtame orkestre. Bendradarbiavo su kompozitoriumi Benjaminu Gorbulskiu.
Nemažą pluoštą jo dainų („Nemuno kloniai“, „Baltija“, „Kai laukiu“, „Tau linkiu“, „Ačiū tau“, „Nieko nesakyk“, „Neliūdėki ir tikėk“, „Banga“, „Mano svaja“, „Laukiu tavo dainos“) įrašė su Lietuvos radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestru.
Taip pat S.Bagdonaitė dainuodama duetu su Vladu Dauginčiu papildė Lietuvos radijo fondus kompozitoriaus B.Gorbulskio dainų įrašais, kurie iš karto tapo populiarūs: “Kauno tango“, „Kauno valsas“, „Grįžulo ratai“, „Myliu“, „Vasaros šokis“, „Rytmečio daina“.
Bendradarbiaudama su kompozitoriumi Juliumi Siurbiu, jo dainas įrašė savo soliniuose albumuose.
2005 metais ji apdovanota Antano Šabaniausko vardo diplomu. 2008 metais muzikinėje laidoje „Mūsų dienos kaip šventė“ (LRT) atlikusi dainą „Vinguriavo takelis“ laimėjo „Auksinį mikrofoną“. Beje, šį kūrinį prieš 40 metų kompozitorius specialiai sukūrė Svetlanai.
S.Bagdonaitė-Statkevičienė ne tik dainavo, bet ir dirbo. Baigusi institutą ji buvo vokiečių kalbos mokytoja Čekiškėje ir Kaune. Vėliau Vilniaus universitete ji apsigynė daktaro disertaciją, tuometėje Žemės ūkio akademijoje 16 metų vadovavo Kaimo kultūros institutui.
