Kai J.Timberlake’ui buvo penkeri, jo tėvai išsiskyrė. Tėvą vaikui pakeitė senelis, jis mirė 2012-aisiais būdamas 83 metų.
Prieš penkerius metus aktorius ir dainininkas pats tapo tėvu – su žmona aktore Jessica Biel (38 m.) susilaukė sūnaus Silaso.
Naujojo – tėvo vaidmens – kūrėjas ėmėsi su džiaugsmu.
Buvęs muzikos grupės NSYNC narys daugelio gerbėjų širdis pavergė animaciniam filmui „Troliai“ („Trolls“, 2016 m.) sukurta daina „Can’t Stop the Feeling!“, pelniusia jam „Oskaro“ ir Auksinio gaublio nominacijas.
J.Timberlake’as paskolino savo balsą vienam šio filmo ir jo tęsinio „Troliai II“ personažui – Šakiui (Beje, kai „Troliai“ buvo rodomi Lietuvoje, šis personažas kalbėjo Vaido Baumilos balsu).
Kadangi dėl pandemijos kino teatrai uždaryti, filmas „Troliai II“ buvo rodomas internetu.
Kino žvaigždės statusą J.Timberlake’as pelnė po filmo „Socialinis tinklalapis“ („The Social Network“ 2010 m.), kuriame įkūnijo vieną feisbuko įkūrėjų Seaną Parkerį.
– Kaip dainininkas per televiziją debiutavote būdamas vienuolikos metų. Kas anuomet paskatino žengti šį žingsnį?
– Vaikystėje mane supo primityvūs žmonės. Tenesio valstijoje, kurioje augau, buvo net rasizmo apraiškų.
Manęs nemėgo baltieji, nes dainavau juodaodžių muziką.
Dėl tos pačios priežasties manęs nekentė ir juodaodžiai.
Bet būtent tokią muziką aš mėgau. Beveik visi pažįstami bendraamžiai mane laikė keistuoliu. Tačiau tai, kad skyriausi nuo kitų, padėjo man sukaupti vertingos patirties.
– Ar apie tai kalbatės su savo sūnumi?
– Bandau. Aš esu tėvas ir suvokiu, kaip tai svarbu. Kai atvedu sūnų į darželį, stebiu jį lankančius vaikus. Daug kas iš jų jaučiasi vieniši, nes yra kitokie nei jų bendraamžiai.
Sūnui aš stengiuosi paaiškinti, kad visi žmonės skirtingi, o įvairovė daro pasaulį nepakartojamą, suteikia gyvenimo džiaugsmo ir prasmės.
Tokia ir „Trolių“ mintis. Šie animaciniai filmai skirti ne tik vaikams. Mes atskleidžiame – nuostabu, kad esame skirtingi, nepanašūs vieni į kitus.
– Ar „Trolius“ žiūrite su savo sūnumi?
– Žinoma. Jam labai smagu – jam patinka visi personažai, jis džiaugiasi girdėdamas mano balsą.
– Atrodo, kad pastaruoju metu esate vis mažiau pastebimas.
– Apsukas sumažinau dėl to, kad galėčiau daugiau laiko skirti savo sūnui. Nesusidoroti su tėvo vaidmeniu? To tikrai nenoriu. Tai – mano gyvenimo vaidmuo.
Prisipažinsiu, kad puolu į paniką vien nuo minties, kad galiu suklysti. O juk išvengti klaidų neįmanoma.
Nuo penkerių metų augau be tėvo, tačiau apie tėvystę esu daug prisiklausęs.
Vis dėlto pačiam būti tėvu – visai kas kita. Tai – laimė, nepalyginama su jokiu kitu jausmu.
– Tėvu tapote 34-erių. Gal per ilgai delsėte?
– Nesu iš tų, kurie su savo gyvenimo partneriu susipažįsta dar jaunystėje.
Tuo metu mano galvoje siautė vėjai. Krėsdavau kvailystes, esu pridaręs daugybę klaidų.
Kai kurie Tenesyje gyvenantys mano mokyklos laikų draugai jau turi po keturis vaikus. O mano gyvenimas susiklostė kitaip.
– Koks jūsų laimingos šeimos receptas?
– Turiu vieną patarimą – pasitikėkite savimi! Ši savybė yra labai svarbi laimės sąlyga.
– Kokie išskirtiniai jūsų žmonos bruožai?
– Ji pasižymi išskirtiniu gebėjimu įsijausti į kito žmogaus padėtį, emocinę būseną. Ji sugeba suprasti kiekvieno jausmus.
Ji jausminga. Aš – taip pat, tačiau jai prilygti negaliu. Dėl to ją labai gerbiu. Man tikrai gera būti Jessicos sutuoktiniu – ji suteikia man dvasinės stiprybės.
– Visada esate geros nuotaikos. Kaip tai pavyksta?
– Turiu prisipažinti, kad ne visada yra taip. Kartais rytais atsikėlęs būnu labai blogai nusiteikęs.
– Kitais metais, sausio 31-ąją, švęsite savo keturiasdešimtmetį. Ką darote, kad jaustumėtės jaunas?
– Stengiuosi išlikti aktyvus. Palaikau fizinę formą. Patinka sportas, ypač – golfas. Net jei kitą rytą kartais atsikeliu kamuojamas nugaros skausmų.
Geras vynas ir geras maistas – taip pat svarbu.
Svarbu – požiūris. Jei jautiesi jaunas, toks ir liksi. Visiškai nesigraužiu dėl bėgančių metų.
Nenorėčiau grįžti į tuos laikus, kai man buvo 20. Būdamas 39-erių jaučiuosi gerai.
Kai kurie žmonės stengiasi žūtbūt iki tam tikro amžiaus padaryti karjerą. Tai – klaida.
– Ar neplanuojate plastinių operacijų?
– Tokios procedūros man netiktų. Noriu savo mimika išreikšti jausmus. Nesibaiminu atrodyti senesnis.
Gerai prisimenu, kaip būdamas jaunas liesdavau savo senelio veidą. Jis buvo tarsi medis su metų rievėmis, kurios atskleisdavo jo asmenybę.
Tikrai nenoriu atrodyti kaip tie, kurie bet kokiomis priemonėmis bando atrodyti jaunesni, nei yra iš tiesų.
Parengė Ona Kacėnaitė
