Jau daugiau nei mėnesį vaizdo transliacijų internetu platformoje „Go3“ žiūrovai gali stebėti ir prisiminti neseniai gyventi jiems trukdžiusios pandemijos padarinius.
Tik visa tai seriale yra gerokai išpūsta ir hiperbolizuota.
„Žiūrovai pamatys įvairias situacijas, su kuriomis susidūrė karantino laikotarpiu. Žinoma, kaip ir būna kino erdvėje, daugelis dalykų sutirštinta.Tačiau galiu garantuoti, kad serialas įdomus – greitas montažas, aštrūs dialogai, taiklus žodynas, aktualios ir atpažįstamos temos“, – pasakojo Andrius.
Dešimties dalių nuotykių komediją „Mano meilė karantinas“ per „Go3“ taip pat gali žiūrėti Latvijos ir Estijos žiūrovai.
TV3 eteryje šis serialas bus rodomas rudenį.
Jį režisavo ir scenarijų sukūrė kino režisierius Emilis Vėlyvis. Filmavimo darbai truko nuo gegužės iki liepos pradžios.
A.Žiurausko įkūnytas personažas Alius – naivus, geraširdis, mylintis žmoną vyras, kuris dažnai patenka į absurdiškas situacijas.
Seriale vaidina ir daugiau puikių žinomų kino bei teatro aktorių: Audrius Bružas, Rimantė Valiukaitė, Mindaugas Papinigis, Donatas Šimukauskas, Sakalas Uždavinys, Aldona Vilutytė.
„Įdomu tai, kad mes, išėję iš realaus karantino ir perėję į vaidybinį karantiną, dirbome karantino sąlygomis.
Kai prasidėjo filmavimo darbai, karantinas dar siautė ir turėjome laikytis visų reikalavimų, atstumų, vienoje patalpoje turėjo būti ribotas žmonių skaičius, naudojome kaukes“, – pasakojo A.Žiurauskas.
– Vaidindami laikėtės atstumo, dėvėjote veido kaukes?
– Ačiū Dievui, kad kaip tik tuo metu sveikatos apsaugos ministras pasakė: „Mieli aktoriai, niekas jums niekada netrukdė vaidinti.“ Supratome, kad galime ir apsikabinti, ir būti be kaukių, jeigu to reikia.
Tačiau filmavimo grupė, prodiuserinė kompanija iš karto sumojo, kad serialą teks kurti kitomis sąlygomis.
Maksimaliai buvo sumažintas aikštelėje esančių žmonių skaičius.
Operatorius tapo ir apšvietėju, ir kameros statytoju. Nebuvo jokių įprastų maitinimų filmavimo metu.
Kambaryje, filmuojant sceną, nebuvo daugiau nei trys ar keturi žmonės. Vienoje erdvėje susitelkdavo garsistas, operatorius ir du aktoriai.
– Tikriausiai ir veiksmo vietos buvo pasirinktos tokios, kur būtų kuo mažiau žmonių?
– Kadangi serialas yra apie karantiną ir jo iššūkius, tai jei veiksmas vykdavo gatvėje, ji būdavo tuščia, didžioji dalis scenų buvo nufilmuotos viename bute, kuriame gyvena mano personažas.
– Kaip patekote į šį serialą? Gal anksčiau E.Vėlyvis buvo jums pažadėjęs vaidmenį komedijoje?
– Netikėta buvo tai, kad Emilis ėmėsi serialo.To jis niekada nebuvo daręs Lietuvoje. Yra kūręs serialą Rusijoje. Iki šiol Lietuvoje mes jį žinojome kaip kino meistrą. Aš dalyvavau Emilio kurtuose pilno metro filmuose.
Mudu bičiuliaujamės ir vienas kitą laikome gerais draugais. Man labai patinka pas jį vaidinti, tikiuosi, kad jam taip pat patinka tai, ką aš darau.
Kai Emilis man paskambino, labai apsidžiaugiau. Pokalbis skambėjo taip: „Sveikas, Andriau, darysiu serialą apie karantiną, ar tau būtų...“ Jis neužbaigė minties, o aš pasakiau: „Taip, aš vaidinsiu.“
Vėliau perskaičiau kelias pirmąsias scenarijaus serijas.
Tada supratau, apie kokį vaidmenį kalbama, nors iš pradžių buvo svarstoma, ar vaidinsiu teigiamą personažą Alių, ar savo antipodą Zigmą, kurį galiausiai įkūnijo A.Bružas.
Galiausiai nusprendėme, kad užtenka Žiurauskui nuolat vaidinti neigiamus herojus, laikas atskleisti jo kitą pusę. Taip aš tapau Aliumi.
Taigi kine pirmą kartą vaidinau geruolį. Visada vaidindavau niekšus. Paaiškėjo, kad galiu būti ir kitoks – ne visą laiką tik bloga kitiems linkintis arba savanaudis personažas.
Alius – labai įdomus, be galo juokingas, kaip ir vaidinamos situacijos.
Ir man filmavimo aikštelėje buvo linksma tapti tuo absoliučiu gerumo angelu.
– Ar jums reikėjo daug pastangų, kad pavyktų krėsti visokias nesąmones?
– Jeigu specialiai žiūrovus juokinsi, nebus juokinga. Tegu juokina režisierius arba scenarijaus autorius su savo paradoksaliomis situacijomis. O vaidinti jas reikia rimtai.
Alius viso serialo metu nenusišypsojo. Jis buvo labai rimtas, tačiau situacijos, į kurias pakliūdavo, komiškos. Labai smagu, kai nereikia specialiai kristi ant žemės ar pagadinti oro, kad patenkintum kažkokį žiūrovo ego ir jis pagalvotų, kad čia jau reikia nusijuokti.
Su Emiliu labai smagu dirbti, nes jis visada turi tvirtai sukaltą scenarijų, visada žino, ko nori, išmano, kaip atskleisti humorą.
Aktoriui tiesiog reikia vykdyti jo nurodymus, o jei dar sugebi kažkiek pridėti savo požiūrio į tą groteską, tuomet pavyksta geriausias variantas.
– Ar vaidinant pasitaikė ekstremalių situacijų?
– Vasaros metu turėjome scenų, kuriose teko vaizduoti balandžio pradžią. Teko vilkėti šiltais drabužiais, nors lauke tvyrojo 30 laipsnių karštis. Buvo sudėtinga, nes reikėjo atlaikyti 11 valandų pamainą.
Teko važinėtis motoroleriu smėlio karjere, kur nuolat klimpdavau, taip pat iš gana aukštai kritau į vandenį.
Yra serijų, kurios buvo filmuotos Palangoje, Latvijos Nidoje, Drevernos kaime.
– Kaip žmona vertina serialą ir jūsų vaidmenį?
– Šiame seriale Emilijai visą laiką gaila mano personažo, nes Alius yra situacijos įkaitas, nuolatos skriaudžiamas.
– Ar Alius savo vidumi kiek nors panašus į jus?
– Visuose personažuose, kuriuos vaidini – gerus ar blogus, yra dalis tavęs. Kita vertus, jei vaidinu savižudį, tikrai nebūtinai turiu juo tapti.
Arba, pavyzdžiui, lėlių teatre vaidinčiau zuikį, o jūs manęs paklaustumėte, kiek tame zuikyje yra Žiurausko. Nežinočiau, ką atsakyti.
Tačiau dalį savo patirčių, intelekto, emocinės istorijos, kur kažką išgyvenome, dovanojame savo personažui.
Bet daug ką susikuriame iš skaitytų knygų, matytų filmų ir žmonių.
Kalbant ar apie žmogžudį, ar apie angelą to negaliu nukopijuoti iš savęs, bet tiesiog leidžiu savo fantazijai patikėti, kad galiu būti toks.
Vaidindamas Alių, leidžiu užsidėti jo kaukę ir šiek tiek pabūti jo kailyje.
– Kokie kūrybiniai darbai laukia toliau?
– Esu pakviestas vaidinti naujame režisieriaus Kęstučio Gudavičiaus komiškame pilno metro filme.
Jame mes vėl kartu su A.Bružu susitiksime ir vėl atsidursime skirtingose barikadų pusėse.
Mano personažas bus nedidelio miestelio vicemeras. Iki to laiko turėsiu dvi savaites laisvesnio laiko, tad pakeliausiu su žmona ir šunimis.
Senukui, bekilmiam Troliui ir pusantrų metų vipetų veislės kalytei Mūzai jau sutvarkėme pasus, kad galėtų vykti į užsienį.
Iš pradžių su Emilija norėjome vykti prie jūros, bet oras nėra nelabai stabilus. Tad dar neapsisprendėme dėl kelionės maršruto.
Mesime monetą ir tada nuspręsime: kirsime Latvijos ar Lenkijos sieną.
Planuojame pasižvalgyti po svečią šalį, patyrinėti įdomesnes vietas.
Atostogaudamas skaitysiu scenarijų ir galvosiu, kaip turėtų atrodyti mano personažas. Po filmavimo darbų grįšiu toliau dirbti į Kauno valstybinį lėlių teatrą.
