Edvardas Žičkus, kaip ir daugelis berniukų vaikystėje buvo itin aktyvus, sportuojantis ir berniukiškų svajonių kupinas vaikas, kuris šiandien sako, kad suirutės atveju greičiausiai būtų ryšininku, žmogumi dirbančiu su informacija ir darytų tai, ką geriausiai išmano.
Esame įpratę Edvardą Žičkų matyti prabangiuose namuose imantį interviu iš garsiausių pasaulio žvaigždžių, tačiau jo tikrasis žurnalistinis kelias ne visada buvo ramus ir saugus.
Pavyzdžiui, kurdamas laidą „Kruizas. Azija“, buvo uždarytas į didžiausio Vietnamo miesto Hošimino areštinę, o Kirenijoje, Kipre, dirbo su Jungtinių tautų taikdariais. Jam net teko keliauti į Maroką ir padėti detektyvams vaduoti iš Lietuvės pagrobtus vaikus.
Dažnai žurnalisto darbas tampa pavojingu vos per kelias akimirkas, kuomet reikia arba išlaukti, kol praeis įtampa, arba žaibiškai spręsti problemas, arba tiesiog parodyti drąsą. Paklaustas, kas jam yra drąsa, Edvardas Žičkus nedvejodamas atsako, kad žmoniškumas ir elgesys pagal savo sąžinės balsą.
Žinomas žurnalistas šaulių pratybose dalyvavo pirmą kartą. Būdamas šauliškoje aplinkoje, bendraudamas su patriotiškai nusiteikusiais įvairiausio amžiaus ir visuomeninio statuso žmonėmis, išgirdęs klausimą apie laisvę, kurią šie žmonės brangina ir yra pasiryžę ginti,
Edvardas prisiminė savo močiutės, kuri buvo ištremta į Sibirą, pasakojimus ir savo, lemtingų sausio įvykių metu pradinių klasių mokinuko, ryžtą ginti savo daugiabutį nuo priešų. Jis sako, kad labiausiai jam norisi gyventi ir kurti čia – Lietuvoje, nes niekuomet nenorėtų patirti to ilgesio tėvynei, kurį teko matyti emigrantų akyse.
Žičkus vieną dieną praleido su šauliais pirmosios medicinos pagalbos kursuose. Jis įsitikinęs, kad drauge su šauliais įgytos žinios pravers ir gyvenime. Pirma pamoka buvo esminė – kaip išgelbėti kraujuojančio kario arba civilio gyvybę, kuri gali užgesti vos per pusantros minutės. Edvardas pratybų metu ir pats savo kailiu patyrė, ką reiškia, kuomet dingsta pulsas rankoje arba kojoje ir galūnė ima tirpti visai nebegaudama kraujo.
Po pratybų E. Žičkus patvirtino, kad įgytos net ir minimalios žinios suteiks pasitikėjimo ir drąsos, susidūrus su panašia situacija. Edvardui šiandien – tai tik treniruotė, bet niekada negali žinoti, kada teks pritaikyti žinias kasdieniame gyvenime.
Ką naujo Edvardas sužinojo apie krauju plūstančių žaizdų tvarstymą, kokį ilgesį įžiūrėjo pasiturinčių emigrantų akyse žiūrėkite laidoje „Šauliai. Tėvynės labui“, šeštadienį, 19 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
