Atlikėjas mano, kad menininko gyslelę greičiausiai paveldėjo iš tapyti mėgstančių tėvų. Ją pastebėjo vaikystėje, kai perpiešdavo paveikslėlius iš knygų apie indėnus. Vėliau vaikinas pats ėmė piešti indėnus.
„Ūgtelėjęs mėgdavau pieštukais, guašu, vandeniniais dažais ar flomasteriais perpiešti ar piešti plakatus su įvairiais kino aktoriais. Mane ypač žavėjo kovinių filmų herojai“, – prisiminė muzikantas.
Kurį laiką P.Jucevičius piešimą buvo užmetęs. Tačiau muzikantas ne kartą prasitarė, kad kada nors norėtų sukurti šedevrą. Todėl dainininko artimieji prieš keletą metų jam padovanojo molbertą, drobių, teptukų ir aliejinių dažų.
„Dovana ilgai nebuvo net išpakuota. Vis neprisiruošdavau.
O šeimai sakydavau, kad manęs vis neaplanko mūzos. Kai pavasarį buvo paskelbtas karantinas, neliko koncertų, atsirado laisvo laiko.
Todėl prisiminiau, kad turiu tapybos rinkinį.
Pirmąkart gyvenime nutapiau keletą paveikslų aliejiniais dažais.
Nemeluosiu, maniau, kad tapyba – lengvesnis užsiėmimas. Tačiau paaiškėjo, kad reikia turėti nemažai fantazijos, polėkio, spalvų pajautimo ir kantrybės“, – tvirtino P.Jucevičius.
Vieną paveikslą muzikantas yra padovanojęs ketveriais metais vyresniam broliui Robertui, kuris irgi yra grupės „16Hz“ narys.
P.Jucevičius taip pat mėgsta gaminti dekoracijas iš gamtoje randamų medžiagų – akmenų, medienos, augalų.
