Daugiau nei 10 metų televizijoje dirbanti J.Jurkutė-Širvaitė džiaugėsi šiuo įvertinimu.
„Linkiu, kad „TV antenos“ skaitytojai rastų šiltų žodžių ne tik televizijos žmonėms, bet ir savo artimiesiems.
Dabar tai itin svarbu kiekvienam“, – kalbėjo LRT muzikinio projekto „Dainuok su manimi“ vedėja.
– Ar nueinantys metai jums buvo kuo nors išskirtiniai?
– Praėjusiems metams skiriu 9 balus iš 10. Tiek kūrybine, tiek asmenine prasme jaučiuosi gerai.
Metų pradžioje pasirodė didelio populiarumo sulaukęs filmas „Tobulas pasimatymas“, kuriame sukūriau vieną pagrindinių vaidmenų.
Užklupusio karantino metu kartu su „Nord Play“ komanda ir prodiuseriu Laurynu Šeškumi turėjome drąsos pritaikyti Lietuvos televizijai projektą „Dainuok su manimi“, kad savaitgaliais į žmonių namus atneštume muziką, gerą nuotaiką ir jaukumą.
Savo sekėjams socialiniame tinkle „Instagram“ pradėjau skaityti knygų ištraukas (rubrikoje #jurkutėskaito), kurios įkvepia, kviečia susimąstyti, sužadina norą patiems pradėti skaityti.
Radau laiko vėl mokytis. Šiuo metu jau turiu pirmo lygio neuroedukatoriaus licenciją. (Neuroedukacija – mokslo sritis, ieškanti atsakymų, kaip padėti žmogui keisti požiūrį, mąstymą, elgseną. – Red.)
2021 metais toliau gilinsiu šias žinias. Gyvename tokiu laiku, kurį neuropsichologai apibūdina terminu VUCA: „volatility“ – nestabilumas, „uncertainty“ – neapibrėžtumas, „complexity“ – sudėtingumas, „ambiquity“ – ambivalentiškumas (būsena, kai tuo pačiu metu žmogus patiria prieštaringus jausmus).
Seniau domėjimasis savo psichine sveikata buvo „prabangos“ ar „neturinčių ką veikti“ reikalas.
Dabar tai tampa būtinybe kiekvienam, norinčiam išlaikyti ir stiprinti fizinį, emocinį ir dvasinį kūną.
– Kokiomis savybėmis turi pasižymėti TV laidų vedėjas, kad ilgai būtų patrauklus įvairių kartų žiūrovams?
– Smalsumu, noru tobulėti, gebėjimu prisitaikyti prie pakitusių sąlygų.
Jis turi siekti ne įtikti ir būti gražus ekrane, bet ir mąstyti apie žiūrovą: ko jis norėtų, kas jam svarbu, įdomu?
– Ar jūsų kelias į televiziją buvo sunkus?
– Man atrodo, pradžia buvo greita, o po to viskas vyko natūraliai.
Tvirčiausios žinios ir patirtis susiformavo dirbant su aktoriumi Vytautu Šapranausku projekte „Šok su manimi“.
– Ar daug pastangų reikia užgniaužti jaudulį prieš kameras, nesutrikti, rasti tinkamus žodžius, taisyklingai juos tarti?
– Visa tai išmokstama. Vis dėlto ketverius metus, galima sakyti, 24 valandas per parą mokiausi aktorinio meistriškumo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Šios studijos apėmė tai, ką paminėjote.
Vis dėlto meluočiau, jei sakyčiau, kad neturiu tam tikrų prigimtinių dalykų.
Darbo prieš kameras įgūdžių įgijau daug anksčiau – kai nuo 15 metų dirbau modeliu.
– Ar turite gerbėjų, kurie užkalbina gatvėje? Ar esate gavusi mielų dovanų?
– Visko yra buvę. Linksmiausia, kai tėveliai ragina vaikus su manimi nusifotografuoti, bet iš tiesų tos nuotraukos nori patys.
– Kuo šiais metais patobulėjote?
– Jokia paslaptis, kad apie savo ir kitų psichinės sveikatos svarbą bei stiprinimą kalbu ir tuo domiuosi gerą dešimtmetį.
Džiaugiuosi, kad šiais metais savo patirtį ir žinias pradėjau gilinti, plėtoti, po truputį dalintis, ypač – savo šeimoje. Žiūrėsime, kur tai nuves.
– Kaip pavyksta ekrane visada būti energingai, gerai nusiteikusiai?
– Visokių dienų būna ir man. Ateini į filmavimą iš įvairių situacijų, įvykių, santykių. Tad turi nubrėžti ribą, būti čia ir dabar.
– Kas jus labiausiai pamalonina, kai būnate sutrikusi, blogos nuotaikos ar pavargusi?
– Visų pirma klausiu savęs, kodėl aš taip jaučiuosi? Kas tai nulėmė? Kuria kūno vieta tai jaučiu? Kokį sprendimą priimsiu? Paleisiu negatyvą ant kitų, nurysiu, užgniaušiu jį? Ar susivokusi, kas vyksta mano vidiniame pasaulyje, pabandysiu pertvarkyti?
Manau, svarbu atpažinti savo jausmus. Tam yra įvairių būdų, technikų. Aš šiuo metu sau taikau neuroedukacinius metodus. Šiuose metoduose yra meditacijų, vizualizacijų, kalbinių kodų, piešimo.
– Baigiantis sezonui TV laidų vedėjai dažnai nežino, ar rudenį bus reikalingi televizijai. Kaip priimate šią nežinomybę ir laikinumą?
– Žiūriu į tai kūrybiškai. Sunkus metas visais laikais buvo ir galimybių metas.
Klausimas – ką pasirinksi matyti? Aš – praktiška moteris. Dabar nei rankinių, nei vakarinių batelių nereikia. Daug susitaupo.
Jaučiuosi reikalinga savo šeimai, draugams ir daugybei kitų. Todėl jei nedirbčiau televizijoje, dirbčiau kitur. Svarbiau išlaikyti ir stiprinti jausmą, kad esi mylimas, mylintis ir reikalingas.
