Virtualus konkursas kovą, renginys publikai birželį – šiais metais dėl pandemijos Berlyno kino festivalis pasirinko neįprastą formatą. Vis dėlto svarbu, kad jis apskritai įvyko.
Šįkart festivalis apsiėjo be žvaigždžių, raudonojo kilimo ir – svarbiausia – be minių žiūrovų prie kino teatrų. Didžiausias pasaulyje publikai atviras kino festivalis žiūrovus pasieks tik po kelių mėnesių, jeigu, žinoma, tuo metu karantinas jau bus atšauktas.
Nutapė visuomenės portretą
Konkurse šįkart dalyvavo 15 filmų. Dar vienas skiriamasis 71-osios „Berlinale“ bruožas – konkursinėje programoje nebuvo amerikietiškų filmų, užtat sukurtų vokiečių kinematografininkų – net penki. To festivalio istorijoje dar nebuvo.
Pagrindinis apdovanojimas Auksinis lokys penktadienį buvo paskirtas vieno garsiausių Rumunijos kino kūrėjų Radu Jude’s satyrai „Nepasisekė dulkintis, arba Nučiuožusiųjų porno“ („Bad Luck Banging or Loony Porn“). Vokiečių kino kritikai R.Jude‘s filmą pavadino „beprotišku kinu, verčiančiu abejoti politika bei morale ir už tą drąsą gaunančiu Auksinį lokį“.
Filmas prasideda nuo atviros sekso scenos – mokytoja su savo vyru nufilmuoja, kaip jiedu mylisi. Vaizdo įrašas lieka kompiuterio kietajame diske. Po kurio laiko kompiuteris sugenda, sutuoktiniai, pamiršę naminį „pornografinį vaizdo įrašą“, nuneša jį pataisyti. Meistras suranda tą įrašą ir įkelia jį į internetą. Įrašą pamato herojės mokiniai ir jų tėvai.
Kas vyksta po to, nesunku atspėti. Tačiau R.Jude šią istoriją iš pradžių paverčia komedija, o vėliau – politiniu pamfletu, kandžiu pasakojimu apie visuomenę, pasiklydusią socialiniuose tinkluose ir savo nuodėmėse, todėl nuolatos ieškančią priešų ir aukų.
Skelbdamas laureatą Izraelio režisierius ir šešių narių „Berlinale“ žiuri narys Nadavas Lapidas pabrėžė, kad R.Jude‘s filmas turi „retą ir esminę savybę – meninio kūrinio ilgalaikiškumą“.
Žiuri išsirinko favoritus
Antrasis festivalio apdovanojimas už geriausią filmą – Žiuri didysis prizas – atiteko japonų režisieriui Ryusuke Hamaguchi ir jo juostai „Sėkmės ir fantazijos ratas“ („Wheel of Fortune and Fantasy“), pasakojančiai trijų moterų istorijas. Festivalio žiuri ypač pabrėžė filmo kūrėjo minimalizmą – visa juosta pagrįsta herojų dialogais.
Dar vienas žiuri prizas skirtas vokiečių režisierės Marios Speth dokumentinei juostai „Ponas Bachmanas ir jo klasė“ („Herr Bachmann und seine Klasse“). Filmas pasakoja apie patyrusį empatišką mokytoją, mokantį ir globojantį imigrantų vaikus.
Už vaidybą – bendras prizas
Geriausiu „Berlinale-2021“ režisieriumi pripažintas debiutantas iš Vengrijos Denesas Nagy už karinę dramą „Natūrali šviesa“ („Natural Light“), pasakojančią apie vengrų karių per Antrąjį pasaulinį karą Sovietų Sąjungoje įvykdytus žiaurumus.
Produktyvus Pietų Korėjos filmų kūrėjas Hong Sangsoo, pelnęs geriausio režisieriaus prizą pernykščiame Berlyno kino festivalyje, šiemet buvo įvertintas už geriausią filmo „Įžanga“ („Introduction“) scenarijų. Juosta pasakoja apie vienas kitą mylinčius jaunuolius ir jų besivaidijančias šeimas. Dalis šio filmo buvo sukurta Berlyne.
Šiais metais Berlyno kino festivalio rengėjai pirmą kartą neskirstė aktorių apdovanojimų į vyriškus ir moteriškus. Sidabriniai lokiai buvo teikiami tik už geriausią pagrindinį ir geriausią antraplanį vaidmenį. Taip pabrėžiama lyčių lygybė, nors daug kam toks požiūris panašus, švelniai tariant, į nesusipratimą.
Pirmasis „lyties atžvilgiu neutralus“ prizas už geriausią vaidybą atiteko vokiečių aktorei Maren Eggert už vaidmenį mokslinės fantastikos komedijoje „Aš – tavo vyras“ („Ich bin dein Mensch“).
Praėjusį pavasarį daug triukšmo sukėlusio mini serialo „Neortodoksiška“ („Unorthodox“) režisierės Marios Schrader filme M.Eggert vaidina muziejaus mokslininkę, sutikusią užmegzti romatiškus jausmus su robotu, kurį įkūnijo britų aktorius Danas Sevensas iš serialo „Dauntono abatija“ („Downton Abbey“).
Sidabrinį lokį už geriausią antraplanį vaidmenį laimėjo taip pat moteris – Lilla Kitzlinger iš Vengrijos. Sėkmę jai pelnė tautiečio Benedeko Fliegaufo režisuota drama „Miškas – Aš tave visur matau“ („Forest – I see you everywhere“).
Salėje – penki žiūrovai
„Berlinale“ vertinimo komisiją sudarė 6 garsūs ir radikalūs režisieriai, kurių kiekvienas turi ir praeityje laimėtą pagrindinį Berlyno festivalio prizą Auksinį lokį.
Tai – rumunė Adina Pintilie, vengrė Ildikó Enyedi, bosnė Jasmila Žbanić, izraelietis Nadavas Lapidas, iranietis Mohammadas Rasoulofas, italas Gianfranco Rosi.
Penki žiuri nariai filmus žiūrėjo specialiai jiems rezervuotame Berlyno kino teatre. O iraniečių režisieriui dididentui M.Rasoulofui, pernai apdovanotam už darbą apie mirties bausmę jo šalyje „Blogio nėra“ („There Is No Evil“), juostas teko žiūrėti iš Teherano namų arešto sąlygomis.
Pagrindinių prizų laimėtojai
Auksinis lokys už geriausią filmą – „Nepasisekė dulkintis, arba Nučiuožusiųjų porno“ („Bad Luck Banging or Loony Porn“, rež. Radu Jude, Rumunija).
Žiuri didysis prizas – „Sėkmės ir fantazijos ratas“ („Wheel of Fortune and Fantasy“, rež. Ryusuke Hamaguchi, Japonija).
Žiuri prizas – dokumentinis filmas „Ponas Bachmanas ir jo klasė“ („Herr Bachmann und seine Klasse“, rež. Maria Speth, Vokietija).
Sidabrinis lokys už geriausią režisūrą – Denesas Nagy, „Natūrali šviesa“ („Natural Light“, Vengrija).
Sidabrinis lokys už geriausią scenarijų – Hong Sangsoo, „Įžanga“ („Introduction“ Pietų Korėja).
Sidabrinis lokys už geriausią pagrindinį vaidmenį – Maren Eggert, „Aš – tavo vyras“ („Ich bin dein Mensch“, Vokietija).
Sidabrinis lokys už geriausią antraplanį vaidmenį – Lilla Kitzlinger, „Miškas – Aš tave visur matau“ (′′ Forest – I see you everywhere ′′, Vengrija).
